Bienica
(Nukreipta iš puslapio Benica)
| Bienica blrs. Беніца, rus. Беница | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Minsko sritis
|
| Rajonas | Maladečinos rajonas |
| Gyventojų | 138 |
Bienica (arba Benica; blrs. Беніца) – bažnytkaimis Maladečinos rajone (Minsko sritis, Baltarusija), Lebedžių kaimiškojoje apylinkėje, 19 km į vakarus nuo Maladečinos, prie Benicos upelio (Ušos intakas).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minima nuo 1505 m. Buvo bernardinų ir karmelitų vienuolynai.[1]
1701 m. Trakų kaštelionas Mykolas Kazimieras Kocielas įkūrė Benicoje bernardinų vienuolyną, pastatė bažnyčią. 1851 m. caro valdžia vienuolyną uždarė, o 1866 m. bažnyčią pavertė cerkve. Tarpukariu lenkų administracija bažnyčią grąžino katalikams, po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia vėl uždarė, pavertė sandėliu.[2][3]
Benicoje 1815 m. mirė lietuvių kunigas, bernardinas Kiprijonas Lukauskas.[3] Tarpukariu bažnytkaimyje buvo susikūrusių lietuvių organizacijų.[2]
-
Benicoje Bernardinų bažnyčia -
Benicoje sodyba, Napoleonas Orda, 1875-1877 -
Panorama, 1896 -
Svirnas, Stanislavo Jarockio paveikslas, 1927
.jpg)
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Bienica. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 218 psl. (lenk.)
- ↑ 2,0 2,1 Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 244. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.
- ↑ 3,0 3,1 Julius Sasnauskas, Naujųjų metų srovės ir tiltai, 2020-01-18. Nuoroda tikrinta 2021-09-12.