Benedykt Kołyszko
| Benediktas Koliška lenk. Benedykt Kołyszko | |
|---|---|
| |
| Benediktas Koliška | |
| Gimė | 1750 m. kažkurioje Voluinės vietovėje, Abiejų Tautų Respublika |
| Mirė | 1834 m. balandžio 16 d. (~84 metai) Lvovas, Austrijos imperija |
| Veikla | 1794 m. sukilimo ir 1831 m. sukilimo dalyvis, generolas - majoras |
Benediktas Koliška (lenk. Benedykt Kołyszko, 1750 m. kažkurioje Voluinės vietovėje, Abiejų Tautų Respublika – 1834 m. balandžio 16 d. Lvovas, Austrijos imperija) – 1794 m. sukilimo ir 1831 m. sukilimo dalyvis, generolas - majoras.[1][2][3]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Benediktas Koliška gimė 1750 m. Voluinėje. Į tarnybą kavalerijoje jis įstojo 1778 m. Koliška kovėsi mūšiuose su Rusijos imperijos kariuomene 1792 m. Kovose jis pasižymėjo, buvo apdovanotas „Virtuti Militari“ ordinu ir gavo majoro laipsnį. Koliška dalyvavo 1794 m. sukilime. Vadovavo II ukrainiečių kavalerijos brigadai. 1794 m. Koliškai buvo suteiktas generolo – majoro laipsnis. Sukilimo metu jis buvo sužeistas į ranką.[1][2][3]
Po sukilimo pralaimėjimo Koliška pasitraukė į užsienį, į Veneciją. Vėliau grįžo į gimtinę ir apsigyveno savo dvare. Kilus 1831 m. sukilimui, prisijungė prie sukilėlių. Vadovavo sukilimui Podolėje. Pralaimėjo mūšį prie Daševo rusų kariuomenei, vadovaujamai Logino Roto. Koliška kirto Rusijos imperijos sieną ir buvo internuotas Austrijos imperijoje.[1][2][3]
Mirė Lvove, palaidotas Ličiakovo kapinėse.[1][2][3]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 K. Bauer. Wojsko koronne powstania kościuszkowskiego, Wyd. MON, Warszawa 1981.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 M. Tarczyński. Generalicja powstania listopadowego, Warszawa 1980.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Henryk Piotr Kosk. Generalicja polska. — Pruszków: Oficyna Wydawnicza «Ajaks», 2001. — Т. 1. — ISBN 83-87103-81-0.