Benediktas Tamoševičius
| Benediktas Tamoševičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1879 m. rugsėjo 4 d. Šiauliai, Rusijos imperija
|
| Veikla | Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Alma mater | Peterburgo universitetas Peterburgo elektrotechnikos institutas |
 Vikiteka |
Benediktas Tamoševičius |
Benediktas „Bronius“ Feliksas Tomaševičius (klaidingai Tamoševičius) (g. 1879 m. rugsėjo 4 d. Šiauliai, Rusijos imperija – m. 1941 m. gruodį, Rešiotai, Krasnojarsko kraštas, Tarybų Sąjunga) – Lietuvos inžinierius, susisiekimo ministras, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Šiauliuose, bajorų Mykolo Tomaševičiaus ir Leticijos Anastazijos Liutikaitės - Tomaševičienės šeimoje. Vaikystėje gyveno Šiaulių mieste ir Ivoškiuose - Tomaševičių tėvonijoje. Pradinį išsilavinimą gavo namuose.
1899 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1903 m. – Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos skyrių ir, išlaikęs papildomus egzaminus, įstojo į Peterburgo elektrotechnikos instituto trečią kursą. Tačiau, 1905 m. pakviestas dirbti į Valstybės kontrolę, mokslus sustabdė, juos atnaujino 1907 m. ir 1908 m. institutą baigė pirmo laipsnio inžinieriumi elektriku.
Keletą mėnesių dirbo Peterburgo tramvajaus statyboje, vėliau perėjo į Peterburgo telefonų tinklo kanalizacijos statybą, nuo 1909 m. rugsėjo 1 d. Odesos pašto telegrafo apskrities Nikolajevo telefonų tinklo vyresnysis mechanikas, kurį laiką – Prekybos ir pramonės ministerijos elektros šviesos ir Nikolajevo prekybos uosto dirbtuvių vedėjas. Nuo 1913 m. sausio 1 d. Vyriausiosios Rusijos pašto ir telegrafo valdybos skyriaus vedėjas, komisijos telegrafo ir telefonų įrangai priimti fabrikuose ir dirbtuvėse narys, technikos kursų dėstytojas. Nuo 1915 m. spalio 1 d. „Siemens ir Halske“ telefono ir telegrafo aparatų gamyklos Žemutiniame Naugarde vyresnysis inžinierius.
1918 m. po nepriklausomybės paskelbimo, Tomaševičių šeima persikėlė gyventi į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Nuo 1919 m. lapkričio 16 d. B.T. - pirmasis Pašto, telegrafo ir telefono valdybos viršininkas, pradėjęs organizuoti Lietuvos pašto tinklą.[1]
Nuo 1920 m. kovo 16 d. - Pašto, telegrafo ir telefono valdybos direktorius. 1922 m. vasario 22 d. – 1923 m. birželio 29 d. Aštuntame Ernesto Galvanausko ministrų kabinete Lietuvos Susisiekimo ministras.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 414–415.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stasys Tomonis. Gyvenimo vingiais: atsiminimai. Sudarė Algimantas Jakimavičius, Jūratė Jakimavičienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2005, 436 p. ISBN 978-9955-541-63-9.