Bendraašis kabelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lankstusis bendraašis kabelis.
A: Išorinis kietas apdangalas
B: Varinis tinklelis
C: Vidinis izoliacinis dialektrikas
D: Varinė šerdis
Skersinė elektromagnetinė banga. Elektrinis ir magnetinis laukai yra statmeni vienas kitam bangos sklidimo kryptimi laiko atžvilgiu

Bendraašis kabelis (anksčiau vadintas koaksialiniu kabeliu) – elektros kabelis, susidedantis iš laidžios vielos, kurią supa izoliacinis tarpiklis (paprastas dielektrinis izoliatorius) ir ekranuojantis metalinis cilindrinis tinklelis. Galiausiai visa tai apjuosta plastikiniu izoliuojančiu apvalkalu.
Bendraašis kabelis naudojamas aukšto dažnio signalams perduoti (transliacijai). Signalą nešantis elektromagnetinis laukas sukuriamas tarp vidinio ir išorinio laidininko. Tiksliau – elektromagnetinis laukas esti tarp centrinės vielos ir išorinio metalinio tinklelio. Ir visa tai apjuosta papildoma plastikine, stora, izoliacine medžiaga. Taigi šis elektromagnetinis laukas nesikerta ir nesąveikauja su išoriniais elektromagnetiniais laukais. Interferencijos nebūna.

Paaiškinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendraašiai kabeliai yra dviejų rūšių – standūs ir lankstieji. Standieji turi kietą apdangalą, o lanksčiųjų apdangalas plonas ir susuktas į kasą, kuri esti iš plonos vielos. Vidinis izoliatorius, vadinamas dielektriku, yra itin svarbus viso kabelio savybėms. Šis dielektrikas turi savitąją varžą ir slopinimą. Dielektrikas gali būti vientisas arba su išmuštais oro tarpais. Bendraašio kabelio galas dažniausiai daromas su RF jungtimi.

Signalo sklidimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atviros vielos perdavimo linijos turi tokią savybę, jog per ją sklindanti elektromagnetinė banga nusitęsia per erdvę, kur yra lygiagrečios vielos. Tokios linijos (atviros vielos) turi mažus nuostolius, bet nepageidaujamas savybes. Jos negali būti išlenktos ar kaip nors kitaip perlenktos, nes keičiasi jų savitoji varža. Tokių linijų negalima priartinti ar nutiesti ta pačia kryptimi kaip ir kiti laidūs elektrai kūnai ar laidai, nes kiti laukai sąveikaus su šiais, ir linijoje gali atsirasti nepageidaujami dažniai, radiacija. Linija bus išderinta.

Bendraašiai kabeliai išsprendė šią problemą. Bendraašiame kabelyje elektromagnetinė banga yra apribota tarp centrinės varinės šerdies ir varinio tinklelio. Varinis tinklelis esti kaip skydas, neleidžiantis bangai prasiskverbti į išorę. Energijos perdavimas linijoje vyksta tik dialektriku kabelio viduje tarp laidininkų – centrinės šerdies ir tinklelio. Be to, bendraašius kabelius galima lankstyti be jokių neigiamų pasekmių, ir jie gali būti tiesiami šalia kitų laidininkų. Jokių nepageidaujamų iškraipymų nebus. Naudojant radijo dažnius iki kelių gigahercų, banga sklinda tik skersinių elektrinių, magnetinių bangų principu. Tai reiškia, kad elektrinis ir magnetinis laukai yra vienas kitam statmeni bangos sklidimo kryptimi. Tačiau, jei skersinis magnetinis ir skersinis elektrinis laukas viršija leistina dažnių ribą, tai veikimo būdas būna toks kaip bangolaidyje. Dažniausiai skleisti signalus viršijančius leistinas ribas netinka, nes tai sąlygotų nepageidaujamus efektus, tokius kaip fazių poslinkiai arba bangų interferencija. Išorinio laidininko (tinklelio) skersmuo yra apytiksliai atvirkščiai proporcingas dažnio galutinei ribai.