Beliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Beliava
lenk. Bielawa
   POL Bielawa COA.svg      POL Bielawa flag.svg   
Bielawa - Urząd miasta.jpg
Miesto rotušė

Beliava
50°42′0″ š. pl. 16°37′0″ r. ilg. / 50.70000°š. pl. 16.61667°r. ilg. / 50.70000; 16.61667 (Beliava)Koordinatės: 50°42′0″ š. pl. 16°37′0″ r. ilg. / 50.70000°š. pl. 16.61667°r. ilg. / 50.70000; 16.61667 (Beliava)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Žemutinės Silezijos vaivadija
Įkūrimo data: XIII a.
Meras: Ryszard Dźwiniel
Gyventojų (2011 m.): 31 699
Plotas: 36,21 km²
Tankumas (2011 m.): 875 žm./km²
Pašto kodas: 58-260 – 58-263
Tinklalapis: Oficiali svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: BeliavaVikiteka
Kirčiavimas: Beliavà

Beliava (lenk. Bielawa; vok. Langenbielau) – miestas pietvakarių Lenkijoje. Nuo 1999 m. priklauso Žemutinės Silezijos vaivadijai. 1975–1998 m. buvo Valbžycho vaivadijoje. Iki 1945 m. Vokietijos miestas.

Beliava įsikūrusi vaivadijos centre. Tarp 280 ir 964 m virš jūros lygio. Miesto plotas – 36,21 km². 31 699 gyventojai (2011 m. duomenys).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beliava įkurta XIII a. 1720 m. pastatytas pirmasis mūrinis pastatas. 1806–1808 m. buvo okupuota Prancūzijos. 1891 m. atidaryta geležinkelio linija sujungusi Dzeržoniuvą su Beliava. 1924 m. suteiktos miesto teisės.

Mieste pilna architektūrinių paminklų. Centre stovi XIX a. neo gotikinė bažnyčia, su šalia 101 m bokštu (trečias aukščiausių šalyje). Vėlyvojo renesanso rūmai. 1743 m. statyta bažnyčia. Keli XVIII a. barokiniai pastatai, restauruoti XIX a. pab. ir XX a. pr.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojų skaičiaus raida nuo 1870 metų iki šių laikų

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]