Bartolomeo Manfredi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bartolomėjas Manfredis (it. Bartolomeo Manfredi, 1582 m. rugpjūčio 25 d. – 1622 m. gruodžio 12 d.) – XVII a. pradžios italų dailininkas, vienas reikšmingiausių Karavadžo pasekėjų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bartolomėjas Manfredis gimė 1582 m. rugpjūčio 25 d. Ostjano kaime netoli Mantujos. Krikšto dokumentuose minimi tėvai Maddalena ir Mercurio tikriausiai buvo pasiturintys vietos gyventojai. 1596 m. minimas Mantujoje. Anot Giovanni Baglione, ten mokėsi pas dailininką Pomerancio. 1607 m. paminėtas teismo dokumentuose Romoje. Gali būti, kad į Romą Bartolomėjas Manfredis atsikraustė apie 1602 m. Romoje Manfredis persiėmė Karavadžo įtaka. Po Karavadžo išvykimo iš Romos 1606 m. liko užsakovų, kurie mėgo jo dailę ir Bartolomėjas Manfredis kūrė jiems paveikslus Karavadžo maniera. Darė taip sėkmingai, kad vėliau keletas Karavadžo darbų buvo priskirti Manfredžiui. Bartolomėjas Manfredis daug prisidėjo populiarinant karavadžistinės dailės tavernų, lošėjų scenas tarp į Romą atvykstančių Nyderlandų ir Prancūzijos dailininkų. Giulio Mancini mini, kad jis buvo užsakęs Karavadžui paveikslą „Baudžiamas Kupidonas“, tačiau šį perėmė galingesnis užsakovas, kardinolas Francesco del Monte. Tuomet Mancini analogišką darbą užsakė Manfredžiui. Bartolomėjas Manfredis mirė 1622 m. gruodžio 12 d. Romoje, viso paliko apie 40 paveikslų.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]