Barclay de Tolly
| Barclay de Tolly | |
|---|---|
| |
| |
| Gimė | 1761 m. gruodžio 24 d. Pamūšyje, Pakruojo rajone |
| Mirė | 1818 m. gegužės 26 d. Įsrutyje |
| Veikla | Rusijos imperijos karys, vėliau Rusijos feldmaršalas. |
 Vikiteka |
Barclay de TollyVikiteka |
Michailas Barklajus de Tolis (Barclay de Tolly, 1761 m. gruodžio 24 d. Pamūšyje, Pakruojo rajone – 1818 m. gegužės 26 d. Įsrutyje) – kunigaikštis 1815 m., Rusijos imperijos kariuomenės vadas, feldmaršalas. Palaidotas Barklajaus de Tolio mauzoliejuje (Estija).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš škotų giminės, kurios dalis XVII a. viduryje pasitraukė iš Škotijos į Livoniją, po to kai O. Kromvelis įvedė Anglijoje diktatūrą.
1776 m. pradėjo tarnauti Rusijos imperijos kariuomenės Pskovo karabinierių pulke. Dalyvavo daugelyje Rusijos karų: su Osmanų imperija (1787–1791 m.), Švedija (1788–1790 m.), Prancūzija (1806–1807 m.), slopino Kosciuškos sukilimą. Buvo Suomijos generalgubernatorius. 1810–1812 m. Rusijos karo ministras. 1812 m. karo su Prancūzija metu buvo Rusijos kariuomenės Pirmosios Vakarų armijos vadas. Vengdamas susidūrimų su Napoleono vadovaujama Prancūzijos kariuomene, traukėsi į Rusijos gilumą, ir tokiu būdu išsaugojo Rusijos kariuomenės pagrindines jėgas. Vadovavo Rusijos ir Prūsijos jungtinei kariuomenei 1813–1814 m. kare su Prancūzija.[1]
Barklajui de Toliui skirti paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Barclay de Tolly. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 644 psl.