Barklajaus de Tolio mauzoliejus

Koordinatės: 57°59′56″š. pl. 26°02′11″r. ilg. / 57.998979°š. pl. 26.036353°r. ilg. / 57.998979; 26.036353
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

57°59′56″š. pl. 26°02′11″r. ilg. / 57.998979°š. pl. 26.036353°r. ilg. / 57.998979; 26.036353

Barklajaus de Tolio mauzoliejus

Barklajaus de Tolio koplyčia–mauzoliejus – karvedžiui, kunigaikščiui Barklajui de Toliui (1761–1818)) skirta palaidojimo koplyčia, stovinti Estijoje, Valgos apskrityje, Jėgevestės (Jõgeveste) kaime, į rytus nuo Tervos. Statinys papuoštas skulptūromis, dekoratyvinėmis klasicizmo stiliaus detalėmis, savo forma simbolizuojantis triumfo arką. Pripažintas Estijos architektūros paminklu.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barklajus de Tolis, Rusijos imperijos kariuomenės vadas, feldmaršalas, kovojęs Napoleono kare. Jis buvo kilęs iš Baltijos aristokratų šeimos su škotiškomis šaknimis, gimęs Pamūšyje, dab. Pakruojo rajone.[2] Mauzoliejus pastatytas Jõgeveste vietovėje, kur de Tolis 1791 m. vedė Auguste Helena Eleonora von Smitten (1770–1828) ir tapo Beklore dvaro savininku.

Mauzoliejus iškilo 1823 m. pagal to meto garsaus rusų architekto iš Peterburgo Apolono Ščedrino projektą. Viduje esančio antkapinio paminklo autorius – skulptorius Vasilijus Demutas-Malinovskis. Mauzoliejaus lankytojai pasitinkami su karvedžio herbu ir šūkiu „Ištikimybė ir kantrybė“. Rūsyje stovinčiuose sarkofaguose ilsisi garsiojo de Tolio ir jo žmonos palaikai. Prie mauzoliejaus palaidotas sūnus Ernst Magnus Barclay de Tolly su žmona. Sūnus nesijautė vertas amžino poilsio atgulti mauzoliejuje.[2]

Antrojo pasaulinio karo metais mauzoliejus buvo atidarytas, nuplėšta sarkofagus dengusi plokštė, išniekinti palaikai. Vagys ieškojo apdovanojimų ant laidotuvių munduro.

Buvusiame sargo name įkurta ekspozicija, skirta karvedžio gyvenimui ir veiklai. Šalia mauzoliejaus sovietmečiu pastatytas Antrojo pasaulinio karo memorialas atminti šimtams karių. Aplinkinė teritorija paversta parku.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Virš požeminio kapo įrengta koplyčia, kurios viduryje esančiais laiptais nusileidžiama į rūsį. Siauroje rytinėje koplyčios sienoje, įrėmintoje plačia arka, pastatytas antkapinis paminklas iš marmuro, porfyro, granito ir bronzos, kurį sudaro 4 m aukščio obeliskas ir kunigaikščio biustas su alegorinėmis gedinčios Rusijos ir karo deivės Atėnės figūromis. Paminklas remiasi į masyvų postamentą, kurio priekyje esantis reljefas vaizduoja Rusijos imperijos kariuomenės įsiveržimą į Paryžių 1814 m. Abiejose reljefo pusėse – trofėjų puokštės su kardu ir vainiku ant postamento, biusto papėdėje – kompozicija su galios simboliais. Pastato išorėje akcentuojamas pagrindinis fasadas, kuris suprojektuotas kaip simbolinė triumfo arka. Pagrindiniai fasado elementai – platūs piliastrai, didelė palėpės arkinio lango niša, virš kurios kaip laiptuotas frontonas iškylanti mansarda. Centrinis įėjimas yra dviejų kolonų portikas, papuoštas vėlyvojo klasicizmo dekoro elementais: ąžuolo ir alyvmedžių bareljefais bei palmių lapais. Portiko frontoną puošia metalinis herbas, kurio tekstinėje juostoje įrašytas vado šūkis „Ištikimybė ir kantrybė“. Išsaugotos originalios metalinės durys su ąžuolo lapų rozetėmis. Šiaurinėje mauzoliejaus pusėje yra karvedžio sūnaus ir žmonos kapas, atskirtas kaltine geležine tvorele. Ansamblyje taip pat yra parkas su alėja, vedančia nuo kelio iki mauzoliejaus, sargybos namas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]