Bar le Diukas
Bar le Diukas pranc. Bar-le-Duc | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Didieji Rytai |
Departamentas | Mezas |
Gyventojų | 14 668 |
Plotas | 23,6 km² |
Tankumas | 622 žm./km² |
Altitudė | 240 m |
Vikiteka | Bar le Diukas |
Bar le Diukas (pranc. Bar-le-Duc) – miestas šiaurės rytų Prancūzijoje, Lotaringijoje, į vakarus nuo Nansi, išsidriekęs siaurame Orneno upės slėnyje; Mezo departamento administracinis centras. Praeina Reimso–Nansi geležinkelis, plentai į Vitri le Fransua, Verdeną, Tūlą; praeina Marnos–Reino kanalas. Mašinų gamyba, tekstilės, siuvimo, medienos apdirbimo, maisto pramonė.[2] Apylinkėse auginami vynuogynai. Bar le Diukas garsėja nuo XIV a. gaminama ypatinga serbentų uogiene, dėl kurios iš uogų sėklos išrenkamos rankomis.[3]
Veikia miesto muziejus. Yra pilies liekanos, bažnyčios (XIII–XVIII a.; svarbiausia – Šv. Sebastijono, Švč. Dievo Motinos),[3] renesansiniai ir barokiniai namai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bar le Diukas kūrėsi apie 960 m. pastatytą pilį. Buvo Baro grafystės, nuo 1354 m. – Baro hercogystės sostinė. 1234 m. suteiktos miesto teisės.[2] 1766 m. miestas prijungtas prie Prancūzijos.
-
Tiltas per Ornaną
-
Švč. Dievo Motinos bažnyčia
-
Baro hercogų pilis
-
Bar le Diuko serbentų uogienė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bar-le-Duc, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 Bar-le-Duc. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- ↑ 3,0 3,1 Bar-le-Duc. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.