Bankininkystė Jungtinėse Amerikos Valstijose

Bankininkystės sektorius Jungtinėse Amerikos Valstijose yra vienas labiausių išvystytų pasaulyje. JAV ir Jungtinės Karalystės finansų rinkos yra pagrįstos anglosaksiška sistema. Ši sistema paremta atvira finansinių priemonių apyvarta ir rinka, per kurią pritraukiama didesnė dalis finansavimo. Ši sistema likvidesnė, skaidresnė ir labiau išvytyta nei žemyninė, kuri yra pagrįsta bankais. Kadangi JAV paplitusi aglosaksiška sistema, tai joje į vertybinius popierius investuoja paskiros investicinių fondų valdymo bendrovės, draudimo įmonės bei privataus kapitalo bendrovės, o Vakarų Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje bei Japonijoje visas reikalingas funkcijas atlieka bankai. Pastarosioms šalims būdinga bankinė sistema. Jose bankai užsiima finansų maklerio ir draudimo įmonių veikla bei teikia investicinių fondų valdymo paslaugas. Jie taip pat aprūpina įmones finansiniais ištekliais, tarpininkauja rinkoje atliekant operacijas ir dalyvauja stambiais akcininkais įmonių veikloje.^[1] JAV bankininkystės pramonės turto ir grynos vertės santykio (finansinio sverto) vidurkis 2008 m. siekė 12 prieš 1, o trumpalaikių įsipareigojimų suma sudarė 15% JAV bendro vidaus produkto arba 43% valstybės skolos.^[2]

Didžiausi bankai

Didžiausi bankai Jungtinėse Amerikos Valstijose, pagal nacionalinio informacijų centro ^[3] ir tarptautinio bankinkystės informacijos biuro duomenis:^[4]

Vieta	Pavadinimas	Balansinė vertė 2011 m., trln. USD	Rinkos kapitalizacija 2010 m., mlrd. EUR
1.	Bank of America	2,268	100
2.	JPMorgan Chase	2,117	122
3.	Citigroup	1,913	105
4.	Wells Fargo	1,258	123
5.	Goldman Sachs	0,911	69
6.	Morgan Stanley	0,807	-

Įsisiūbavusi finansų krizė nupūtė visus stambiausius JAV investicinius bankus: „Goldman Sachs“, „Lehman Brothers“, „Merrill Lynch“, „Bear Stearns“, „Morgan Stanley“. „Bear Stearns“ ir „Merril Lynch“ buvo nupirkti „JP Morgan Chase“ ir „Bank of America“ komercinių bankų, „Morgan Stanley“ ir „Goldman Sachs“ – paskubėjo pasiversti į paprastus Federalinio rezervų banko kontroliuojamus bankus, idant gautų laisvą priėjimą prie 90 dienų trumpalaikių jo paskolų. O liūdniausia bankroto dalia teko „Lehman Brothers“ bankui.^[5] Taip pat buvo nušluoti tokie stambūs bankai, kaip „Wachovia“ bei „WaMu“. Pastarajį nusipirko „JPMorgan Chase“ bankas, o „Wells Fargo“ įsigijo „Wachovia“ banką.

JAV federalinė rezervų sistema

Pagrindinis straipsnis – Federalinė rezervų sistema.

Federalinė rezervų sistema yra JAV centrinis bankas, įkurtas 1913 metais, priėmus Federalinį rezervų aktą. Federalinis rezervas yra pusiau valstybinė bankų sistema (vyriausybės subjektas su privačiais interesais) sudaryta iš (1) valstybės prezidento paskirtos Federalinės valdytojų tarybos, (2) Federalinio atvirosios rinkos komiteto, (3) dvylikos regioninių Federalinių rezervų bankų įsikūrusių didžiuosiuose JAV miestuose, turinčiu po devynis direktorių tarybos narius, (4) daugybės privačių JAV bankų bei (5) įvairių patariamųjų tarybų.

Išnašos

↑ Gitanas Kancerevyčius. Finansai ir investicijos. 2009 m.
↑ The New York Times - The World's Banks Could Prove Too Big to Fail.
↑ Top 50 bank holding companies. Archyvuota kopija 2012-02-13 iš Wayback Machine projekto.
↑ Top Banks in Europe, ranked by total assets. Archyvuota kopija 2011-07-07 iš Wayback Machine projekto.
↑ Tulpių manija pagal Volstrytą.

[1] Gitanas Kancerevyčius. Finansai ir investicijos. 2009 m.

[2] The New York Times - The World's Banks Could Prove Too Big to Fail.

[3] Top 50 bank holding companies. Archyvuota kopija 2012-02-13 iš Wayback Machine projekto.

[4] Top Banks in Europe, ranked by total assets. Archyvuota kopija 2011-07-07 iš Wayback Machine projekto.

[5] Tulpių manija pagal Volstrytą.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]