Baniškių apylinkė
54°45′š. pl. 25°24′r. ilg. / 54.75°š. pl. 25.40°r. ilg.
 Baniškių apylinkė | ||
| Centras | Baniškės (1950–1954) Galgiai (1954–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Mickūnų valsčius | |
| Apskritis | Vilniaus apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Naujosios Vilnios rajonas (1950–1959) Vilniaus rajonas (1959–1963) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Mickūnų seniūnija | ||
Baniškių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Mickūnų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Naujosios Vilnios rajonui.[2] 1954 m. prie jos prijungtos Pupojų apylinkė, Kairėnų apylinkė ir Gailiūnų apylinkė. 1963 m. sausio 12 d. performuota į Kairėnų apylinkę.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) | „Gegužės 1-osios“ kolūkis ir Dvarčionių plytų fabriko pagalbinis ūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) | 53,7 | „Gegužės Pirmosios“ kolūkis [5] | 14 kaimų, 3 vienkiemiai | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 192
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 56–59
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 27
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 257