Balys Kašponis
Balys Kašponis (1891 m. lapkričio 2 d. Pakriaunių k., Obelių valsč., Rokiškio apskr. – 1973 m. spalio 6 d. Vilniuje), vargonininkas, chorvedys, mokytojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaikystėje didelį įspūdį jam padarė Kipro Petrausko giedojimas Obelių bažnyčioje (apie 1900 m.). Balys iš mažens pasižymėjo muzikiniais gabumais.
1905 m. pradėjo mokytis vargonuoti pas J. Naujalio mokinį A. Raubiško – bažnyčios vargonininką Subatėje (Subate, Latvija). Metus pasimokęs, 1906 m. pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorams Rubenių (Rubeni), Rezeknės (Rezekne), Dukstigalo (Melnais Dukstigals) bažnyčiose ir Zuosnos (Zosna) koplyčioje Latvijoje.
Grįžęs į Lietuvą, 1910–1911 m. buvo Kauno kunigų seminarijos Kauno Švč. Trejybės bažnyčios vargonininko M. Antanaičio padėjėjas, lankė J. Naujalio vargonininkų kursus, pas T. Brazį mokėsi harmonijos, lankydamas „Saulės" mokytojų kursus mokėsi ir smuikuoti. 1911–1913 m. vargonininkavo Kauno kunigų seminarijos bažnyčioje, kur teko griežti ir seminarijos rektoriaus Maironio pamaldų metu. B. Kašponio vargonavimą, grigališkąjį giedojimą ir improvizavimą yra pagyręs J. Naujalis, ne kartą lankęsis ir vargonavęs seminarijos bažnyčioje.
1913 m. pašauktas į carinę kariuomenę, Pirmojo pasaulinio karo metais pateko į Austriją (Gnas, Kohlberg) ir Lenkiją (Warszawa). Grįžęs į Lietuvą, vargonininkavo ir mokytojavo Panevėžio apskrityje: 1919–1920 m. Naujamiestyje, 1920–1923 m. Karsakiškyje, 1923–1944 m. Surdegyje. Visur turėjo subūręs ir chorus, kurie giedojo bažnyčiose ir dalyvaudavo vakaruose – koncertuose. 1944–1957 m. mokytojavo Kupiškyje, 1956–1957 m. vadovavo mokytojų instrumentiniam ansambliui, kuris koncertavo Panevėžyje ir Rokiškyje, 1956 m. respublikinėje meno mėgėjų apžiūroje laimėjo trečiąją vietą. Buvo subūręs šeimos instrumentinį kvintetą – su juo pasirodydavo ir koncertuose. Mokėjo penkias kalbas. 1931 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu, o 1958 m. jam suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas. Išaugino tris sūnus: muziką Rimtautą, inžinierių Algimantą, ekonomistą Jaunių.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.