Balys Dundulis
| Balys Dundulis | |
|---|---|
| Gimė | 1910 m. gruodžio 21 d. Čekonys, Debeikių valsčius |
| Mirė | 1994 m. lapkričio 20 d. (83 metai) Čikaga |
| Veikla | žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Balys Dundulis (1910 m. gruodžio 21 d. Čekonys, Debeikių valsčius – 1994 m. lapkričio 20 d. Čikaga) – žurnalistas, redaktorius, vertėjas, visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1930–1936 m. studijavo humanitarinius mokslus Vytauto Didžiojo universitete, draugijos „Varpas“ narys.
1935–1936 m. vienas žurnalo „Moksleivis“ redaktorių. 1936–1940 m. dirbo laikraščio „Lietuvos žinios“, 1941–1944 m. dirbo leidinių „Kultūra“, „Į laisvę“, „Savaitė“ redakcijose. [1] Nacių okupacijos metais su kitais leido ir platino nelegalų laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1946 m. Liubeke redagavo laikraštį „Laisvės varpas“, nuo 1946 m. Pfulingene – VLIK leidžiamus Eltos biuletenius, nuo 1948 m. – dvisavaitinį laikraštį „Varpas“. 1949 m. persikėlė į JAV. Dirbo „Burlingtono“ geležinkelio bendrovėje. Bendradarbiavo JAV lietuvių laikraštyje „Varpas“ ir jį redagavo, žurnale „Sėja“.[2]
Vertimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Balys Dundulis vertė iš anglų ir vokiečių kalbų.[3] Tarp išleistų knygų: Izidor Kálnoki „Moteris ir garbė“ (1937, Sakalas), Ludwig Huna „Granada liepsnose“ (1938, Mokytojų knygynas), Arthur Mills „Paslaptingieji rytai“ (1938, Sakalas), Bruno Traven „Mirusiųjų laivas“ (1941, LTSR valstybinė leidykla) ir kt.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 114 psl.
- ↑ Domas Šniukas. Balys Dundulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 204 psl.
- ↑ Balys DUNDULIS, Anykštėnų biografijų žinynas