Baltijos spaudos santarvė
Baltijos spaudos santarvė (BSS) – nuo 1933 m. veikusi Estijos, Latvijos ir Lietuvos žurnalistų bendradarbiavimo organizacija.
Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiekvienai šaliai atstovavo nacionalinis Santarvės komitetas, kurį iš penkių asmenų suformuodavo Žurnalistų sąjungos. Vyriausiasis BSS organas buvo nacionalinių komitetų suvažiavimai (konferencijos), paeiliui vykę kiekvienoje šalyje. Organizacijos prezidiumą sudarė nacionalinių komitetų pirmininkai. Jis sprendė politinius bendradarbiavimo klausimus. Kultūros komisija rūpinosi šalių kultūrų sąveika bei jos propaganda spaudoje. Spaudos bendradarbiavimo komisijos uždavinius apibūdina pavadinimas. Iškilusius ginčus sprendė Santarvės arbitražas.
Į BSS Lietuvos nacionalinį komitetą buvo renkami Vytautas Alantas, Pranas Dailidė, Augustinas Gricius, Vincas Kemežys, Justas Paleckis, Bronys Raila, Vincas Rastenis ir kt.
Organizacijos veiklą nutraukė prasidėjusi TSRS okupacija.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žurnalistai švelnino politikų, visuomeninių organizacijų ar pačios spaudos sukeltus konfliktus. Didesni nesusipratimai buvo kilę tarp lietuvių ir latvių spaudos dėl Lietuvos-Latvijos krepšinio rungtynių per 1937 m. Europos krepšinio pirmenybes Rygoje aprašymo; tarp estų ir latvių – dėl Baltijos klauzulės susiaurinimo Estijos prekybos sutartyje su Suomija. Dėl pastarosios priežasties estų delegacija net buvo nutraukusi veiklą BSS.
1940 m. pradžioje buvo keliamas klausimas, kad kiekviena šalis prie savo pasiuntinybių kitose dviejose Baltijos valstybėse turėtų spaudos atašė, kad užsienio reikalų ministerijų spaudos šefai, telegramų agentūrų direktoriai ir radiofonų informacijos vedėjai palaikytų glaudesni ryšj su BSS nacionaliniais komitetais, dalyvautų Santarvės renginiuose. [1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 53 psl.