Baltijos glintas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Baltijos glintas (est. Balti klint, rus. Балтийско-Ладожский уступ, Глинт) – tai erozinė klinčių atodanga (klifas), kuria užsibaigia žemyno pakrantė ir daug Baltijos jūros salų Estijoje ir Rusijos Leningrado srityje.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teritorija, kur atsiveria glintas tęsiasi apie 1200 km nuo Elando salos Švedijoje, per Estijos salas ir žemyninę dalį iki Ladogos ežero Rusijoje, kur pasislepia po jaunesnėmis nuosėdomis.
Aukščiausias klifas (55,6 m v.j.l.) atsiveria šalia Ontikos kaimo, Rytų Viru apskrityje.
Baltijos glinto klifą kerta nemažai upių, įskaitant ir Narvos, Ižoros, Tosnos upes. Kai kurios jų suformuoja krioklius (iš kurių aukščiausias – Valastės krioklys).