Bahr al Gazalis (arab.بحر الغزال = Bahr al Ghazal) – Sudano administracinis teritorinis vienetas (midirija), egzistavęs 1864–1919 m. ir 1948–1994 m. Bahr al Gazalio provincija su teritorijomis 1948–1976 m. iki šiol išlieka neoficialus Pietų Sudano regionas. Provincijos pavadinimas kilo iš Bahr al Gazalio upės, kuri yra svarbiausia regione.
Provincija (mudirija) buvo įsteigta Egipto chedivo Ismailio Pašos iniciatyva, šiam plečiant Egipto teritorijas į pietus. Tuo metu regionas buvo gyvenamas daugiausia dinkų genčių, kurias siekė kontroliuoti Darfūro sultonatas. Pastarasis žiūrėjo į regioną kaip į svarbų vergų šaltinį. 1856 m. išeivis iš Chartumoal-Zubairas su nedidele armija sugebėjo paimti kontrolę dinkų krašte ir sukurti vergvaldinę imperiją. 1872 m. jis buvo paskirtas Egipto vietininku.
Sudanui tapus kondominiumu (1889–1947 m.), apie 1919 m. Bahr al Gazalio provincija buvo panaikinta, ir jos teritorijos prijungtos prie Ekvatorijos. 1948 m., po Džubos konferencijos galutinai nusprendus Pietų Sudaną prijungti prie Sudano, provincija buvo atkurta, jos teritorijas vėl atskiriant nuo Ekvatorijos. Nuo tada Ekvatorija sudarė vieną iš trijų Pietų Sudano provincijų ir vieną iš devynių Sudano provincijų.
Tarpe tarp dviejų pilietinių karų (1972–1983 m.) Sudane vykdant administracines reformas, Bahr al Gazalio provincija buvo sumažinta, nuo jos atskiriant al-Buhairatą, tačiau trumpam 1991–1994 m. laikotarpiui jai sugrąžintos senosios teritorijos.
Galutinai provincija panaikinta Sudane vykdant 1994 m. administracinę reformą, ir ją padalinant į keturias vilajas: Šiaurės ir Vakarų Bahr el Gazalį, al-Buhairatą ir Varabą.