Bačiūnų vėjo malūnas
55°54′38.76″ š. pl. 23°46′0.49″ r. ilg. / 55.9107667°š. pl. 23.7668028°r. ilg.
Bačiūnų vėjo malūnas – vėjo malūnas, stovintis Pakruojo rajone, Pakruojo seniūnijoje, Bačiūnų kaimo pietuose, netoli kelio 2911 Karašilis–Derveliai–Alksniupiai–Šeduva .
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Malūnas kompaktinis, 3 aukštų su pusaukščiu, aštuoniakampės nupjautos piramidės formos su kupolo formos kepure. Stogas dengtas skardos lakštais (seniau – skiedromis). Fasaduose įrengtos stačiakampės langelių angos. Pamatai su akmenų mūro cokoliu, sienos medinės karkasinės konstrukcijos. Išlikusi technologinė įranga: valcai, elevatorių įrenginiai, girnų verpstės stovas ir verpstė su skriemuliu, variklis, miltų išleidimo rankovės (aulai), mediniai paskirstytojai-bunkeriai, „rankovinis“ filtras su ventiliatoriumi, girnos, girnų kubilas ir mechanizmas grūdams berti, girnų iškėlimo žirklių svertis ir metalinės girnų iškėlimo žirklės, grūdų valymo mašina, plokščiasietis su judesio perdavimo ašimi, dulkių kamera, maišų pakėlimo mechanizmas ir variklis, malūno kepurės pasukimo mechanizmas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ūkininkai broliai Aleksas ir Jonas Valuntos apie 1937 m. nupirko Pasvalio rajone, Nereikoniuose jau pastatytą malūną. Jį išardę parvežė į Bačiūnus, o 1938 m. malūno jau veikė naujoje vietoje. Nacionalizavus malūną, vėjo sukamais sparnais čia malta iki 1960 m. 1965 m. kolūkio meistrai išardė seną malimo įrangą, pastatė elektros varikliais varomus valcus ir naujas girnas prastam malimui. 1973 m. malūno kepurė apkalta skarda, sienos – šiferiu.
Bačiūnų vėjo malūnas 1996 m. įtrauktas į kultūros paveldo registrą.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 22551 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.