BIM

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

BIM (angl. Building Information Modeling, liet. SIM arba statinio informacinis modeliavimas) – funkcinis ir fizinis objekto atvaizdavimas skaitmeninėje erdvėje. Pastato informacijos modelis yra objekto informacija, kuri naudojama sprendimams priimti viso objekto egzistavimo metu.

Sąvoka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal „BuildingSMART“ organizacijos teikiamą apibrėžimą, BIM yra funkcinis ir fizinis objekto atvaizdavimas skaitmeninėje erdvėje. Pastato informacijos modelis yra objekto informacija, kuri naudojama sprendimams priimti viso objekto egzistavimo metu[1].  

Egzistavimo ciklas prasideda nuo objekto ankstyvųjų koncepcijų iki jo griovimo. Kiekviena valstybė, kuri valstybiniu lygmeniu kuria savo BIM koncepciją, apsibrėžia BIM sąvoką savaip. Norvegijoje – SIM (angl. BIM) – atviras 3D BIM modelis, kuris paremtas objektų parametrais ir ryšiais. 3D BIM taip pat turi naudoti atvirus BIM formatus ir standartus[2]. Didžiojoje Britanijoje – SIM (angl. BIM) – bendradarbiavimo būdas, kuris paremtas skaitmeninėmis technologijomis. Tai didina kūrybos, realizacijos ir taisymo produktyvumą[3]

Dar keletas apibendrinimų:

BIM – priemonė, kuri padeda suprasti pastatą per skaitmeninį modelį. Modelio informacija ir dokumentacija padeda specialistams optimizuoti veiksmus, kurių pasekmė – didesnė visumos vertę už tą pačią investiciją[4]

BIM – pridėtinė vertė, kuri gaunama bendradarbiaujant per visą objekto gyvavimo laiką – objekto sukūrimas,  patikra ir pasikeitimas 3D modeliu, kuriame yra ir struktūruota informacija apie jį patį ir jo ryšius su kitais objektais[5].

BIM padėtis įvairiose šalyse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje skaitmeninio modelio naudojimo apibrėžimas ir jo naudojimas nėra įstatymiškai reglamentuoti. Norint pateikti prašymą, projektinius pasiūlymus ir kitus dokumentus, naudojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“[6]. Galimi du būdai:

  • Spausdinta, bei pasirašyta projekto versija nuskaitoma ir įkeliama į „Infostatybos“ sistemą.
  • Pateikiama skaitmeninė projekto versija, patvirtinta privalančių projektą pasirašyti asmenų elektroniniais parašais[7].  

Siekiant įtvirtinti skaitmeninio modelio naudojimą, nuo 2014 m. Lietuvoje veikia viešoji įstaiga „Skaitmeninė statyba“. Tai organizacija – kurios pagrindinis tikslas Lietuvos statybos skaitmenizacijos proceso koordinavimas. Taip pat organizacija rūpinasi:

  • Statinių informacinio modeliavimo (BIM) naudojimo projektuose standartizavimu bei jo išnaudojimo potencialo didinimo sprendimų paieška ir diegimu.
  • IFC Open BIM (Atvirojo statinių informacijos modeliavimo) taikymo gerosios praktikos paieška, kūrimu bei reglamentavimu.
  • Nacionalinio statybos klasifikatoriaus kūrimu, diegimu bei plėtojimu[8]

2015 metais Lietuvos architektų sąjunga įkūrė „BIM grupę“, kurios uždaviniai

  • Supažindinti su BIM technologija ir jos integravimu Europos Sąjungoje.
  • Vystyti diskusiją apie BIM technologijos galimybes Lietuvoje.
  • Atstovauti ir viešai pristatyti LAS poziciją BIM klausimais Lietuvoje ir Europos architektų taryboje.

2015 metų gegužės mėnesį „Skaitmeninė statyba" tapo Lietuvos atstovu „BuildingSMART Nordic“ organizacijoje, kuri yra „BuildingSMART“ organizacijos dalis. „BuildingSMART“ yra didžiausia pasaulio organizacija, kurios narės rūpinasi BIM technologijų diegimu, kūrimu ir vystymu pasauliniu mastu. „BuildingSMART“ narių pastangomis buvo sukurtas ir toliau plėtojamas pastato informacinio modelio duomenų mainų formatas IFC, kurį planuojama pritaikyti ir Lietuvoje[9].    

BIM technologijos galimybės Lietuvoje, SSGG (angl. SWOT) analizė[10]:    

STIPRYBĖS SILPNYBĖS GALIMYBĖS GRĖSMĖS
  • Didesnė galimybė išvengti projektavimo klaidų.
  • Galimybė pagreitinti projektavimo procesą.
  • Pažangesnė (nei CAD) projekto koordinavimo sistema.
  • Išvystyta Lietuvos IT infrastruktūra palanki BIM procesų diegimui.
  • Lietuvoje jaučiamas neaukštas BIM raidos lygis.
  • BIM procesams skirta programinė įranga yra brangesnė nei CAD procesams skirtos programos.
  • Lietuvos viešųjų pirkimų netobulumas. Mažiausios kainos principo taikymas neretai stabdo technologinį progresą.
  • Jaučiamas BIM specialistų trūkumas.
  • Pasenusi įstatyminė bazė. Reglamentavimo ir standartų stoka.
  • Projektavimo ir statybų paslaugų eksporto plėtra.
  • Projektavimo ir statybos kaštų mažinimas.
  • Atsiranda galimybė lengviau ir greičiau analizuoti pastatą:
  • vėjo greičio matavimai vėdinimo sistemoje, insoliacijos skaičiavimai, CO² emisija).
  • Dėl brangesnės programinės įrangos gali padidėti projektavimo kaina, tai gali sukurti rinkos monopoliją.
  • Galimas laikui imlus darbuotojų mokymas.
  • Skubotas įstatyminės bazės keitimas gali sąlygoti jos netobulumą.

Norvegija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statybų ir nuosavybės direkcija 2013 metų gruodį išleido 3D BIM nacionalinės rekomendacijas (angl. National Guidelines) „Statsbygg BIM Manual”.

Šiame dokumente yra aprašyti terminai, bendriniai ir specifiniai normatyvai bei reikalavimai keliami 3D BIM objektui, jo peržiūra, modeliavimo praktikai ir kokybei nustatyti. Dokumente taip pat nurodyti 3D BIM objekto pristatymo (atidavimo ar perdavimo) reikalavimai, projekto sutarties BIM dalies pildymas, aprašytas klasifikatorius.

Dokumente nurodyta, kad 3D BIM modelis turi būti pristatomas IFC 2x3 formatu. Abu IFC STEP, (.ifc) ir ifcXML (.ifcxml) failų formatai tinkami. Be šių failų, reikalaujamas ir originalus 3D BIM failas, kuris buvo kurtas 3D BIM programa (pvz.: *.rvt failai, jeigu buvo naudojama Revit programa ar .pla failas, jeigu buvo naudojama ArchiCad programa). Projekte naudotos elementų bibliotekos turi būti perduodamos kartu su failu[11].

Didžioji Britanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios Britanijos ministrų kabinetas (angl. UK Cabinet Office) 2011 metais patvirtino „Nacionalinę statybos strategiją 05/2011“. Pagal šį dokumentą Vyriausybė reikalaus bendradarbiauti 3D BIM formatu, su visa projekto ir objektų informacija ir dokumentacija, elektroninių formatu iki 2016. Bendravimo taisyklėms ir BIM modelio struktūrai nustatyti buvo sukurti BIM brandumo lygmenys. Didžioji Britanija ketina nuo 2016 metų naudoti 2 brandumo lygio BIM modelius ir informacijos apsikeitimo tvarką[12].

Skaitmeninėje erdvėje 3D BIM pristatomas trimis esminiais formatais. 1. 3D modeliai savo originaliuose formatuose, 2. 2D medžiaga gauta tiesiai iš modelio, 3. COBie UK 2012 informacijos pateikimo formatu.

COBie UK 2012 informacijos pateikimo formatas iš esmės yra projekto ne grafinės informacijos pateikimas lentelėse.

Didžiojoje Britanijoje ir dalinai Airijoje valdžia imasi BIM integravimo politikos į konkursus ar sutartis įtraukiant BIM generuojamą informaciją[13].

Vokietija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos Statybų ir Miestų urbanistikos institutai bei Erdvinio ir regioninio planavimo direkcija (vok. Bundesinstituts für Bau, Stadt und Raumforschung (BBSR)) 2014 metais patvirtino „BIM rekomendacijas” (vok. BIM-Leitfaden für Deutschland). Dokumente BIM įvardijamas kaip darbo metodas apjungiantis žmonės, procesus, technologiją ir gairės (vok. richtlinien).

Skaitmeninėje erdvėje, jeigu sutartyje nereikalaujama daugiau informacijos, BIM failai pateikiami IFC formatu. Dokumente išskiriamos tokios temos: bendrinė informacija apie BIM, BIM naudojimas pagal disciplinas, projekto fazės ir jų reikalavimai, BIM projekto sutarčių šablonai ir įgyvendinimo planai, BIM failų struktūra, sudėtis bei naudojimosi rekomendacijos[14].

Olandija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 metais valstybiniu mastu apibrėžtos įvairios su BIM technologiją susijusios sąvokos. Pagal šį reglamentą BIM išraiška šalyje – 3D modelis IFC formatu; CAD brėžiniai bei skaičiavimai, matmenys, kiekiai ir kita panaši informacija[15].

Nuo 2012 m. Olandijoje BIM modeliavimas ir procesai privalomi visiems didelio masto viešai finansuojamiems objektams.

Prancūzija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BIM išraiška šalyje – 3D modelis IFC ir originaliu programos formatu bei CAD brėžiniai[16].

Prancūzijoje siekiama, kad 2017 metais BIM modeliavimas ir procesai būtų privalomi viešuosiuose pirkimuose ir dideliuose renovacijos projektuose (nuo 2000 m²). Tačiau ekspertai abejoja ar pavyks šias naujoves pritaikyti iki numatyto termino.

Lenkija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalyje veikia nevyriausybinė organizacija „BIMcluster“. Tai – suinteresuotų asmenų ir įmonių iniciatyvinė grupė, kurioje diskutuojama apie BIM naudą, išraišką bei darbo metodiką. Neoficialiai bendradarbiaujama su „BuildingSMART“ organizacija. Kol kas jokių oficialių dokumentų ir reglamentų BIM tematika valstybė nesvarsto, tačiau dideliems ir sudėtingiems objektams įvairaus detalumo BIM modeliai naudojami nuo 2008 metų.

Danija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danijoje nuo 2013-04-01 veikia Informacijos ir ryšių technologijų ICT standartas, kuris yra privalomas valstybiniams, regioniniams bei savivaldybės būsto projektams, kurių vertė viršija 700.000 Eur. Taip pat valstybės remiamiems projektams, kurių vertė viršija 2,7 mln. Eur. BIM taikymą šalyje reglamentuoja „ICT service specification“[17]:

  • 3D modelis IFC 2x3 ir originaliu formatu.
  • Patalpų klasifikacija pagal Cuneco klasifikatorių.
  • Medžiagų kiekiai pagal pastato 3D IFC modelį.

Šiaurės Amerika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAV[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2007 GSA* (institucija, kuri valdo valstybinių institucijų nekilnojamą turtą) kontraktams taikomi „Spatial program BIMs“ reikalavimai. GSA skatina projektuotojus naudoti 3D, 4D BIM modelius. BIM reikalavimai įtvirtinti GSA perkančios organizacijos dokumentuose „Spatial program BIMs“, kuriuose aprašyta kokios apimties ir detalumo turi būti projekto skaitmeninis modelis[18]:

  • 3d modelis IFC 2x2 formatu (tik GSA* projektams).
  • 3d modelis originaliu formatu.
  • Omniclass klasifikatorius.

Kanada[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybiniu lygiu BIM modelis projektams nėra privalomas. Projektavimas metodas naudojant trimatį pastato modelį dažniausiai taikomas pavienių kompanijų. Brėžiniai pateikiami DWG formatu, pagal „PWGSC National CAD Standard“ reikalavimus[19].

Azija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtiniai Arabų Emyratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAE buvo sukurtas reikalavimų rinkinys trimačiams pastatų modeliams „DM BIM mandate“, kuris nuo 2014 metų sausio mėnesio taikomas >40a (>27870m²) naujai statomiems pastatams bei valstybės užsakymams (ligoninėms, mokykloms, universitetams). BIM išraiška šalyje skiriasi kiekvienam projektui, nes BIM reikalavimus kuria užsakovo BIM konsultantas[20].

Honkongas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Honkongo BIM institutas (angl. Hong Kong BIM Institute) 2013 metų gruodžio mėnesį išleido BIM projekto specifikacijas (angl. Single State Guidelines).

Dokumente BIM įvardijamas kaip procesas, kurio metu kuriama pastato informacija, vėliau ji panaudojama priklausomai nuo pastato egzistavimo etapo. Skaitmeninėje erdvėje 3D BIM modelis pristatomas (atiduodamas/perduodamas) originaliais 3D BIM modelio programos kūrimo formatais, .ifc formatu, 2D brėžiniais, kurie generuoti iš 3D BIM modelio, susikirtimo analizės ataskaita, 3D BIM modelio vizualizacijomis. Baigtame projekto modelyje turi būti nurodyti konkretūs gaminių modeliai[21].

Singarūpas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Singarūpo statybos direkcija (BCA) 2014 metais patvirtino BIM rekomendacijas „BIM Guide – Singapore V2“ 2013.

Dokumente nurodoma, kad prieš pradedant projektavimo darbus, reikia sukurti BIM projekto įgyvendinimo planą, kuriame nurodoma, kokiu formatu bus dirbama, kokiu formatu informacija bus perduodama užsakovui, BIM projekto detalumo lygis, aptariama kokybės kontrolė bei kitos temos. Šiame dokumente nagrinėjami geri ir pavykę pavyzdžiai, pateikiamos anksčiau minėtų temų rekomendacijos ir privalomieji aspektai[22].

Iranas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Irano BIM asocijacija (IBIMA) 2008 metais patvirtino BIM rekomendacijas „Building Information Modeling Protocol“[23].

Japonija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Architektūros institutas (JIA) nuo 2012 metų liepos patvirtino BIM rekomendacijas „BIM guidelines“.

Japonijoje taip pat pradėta kurti rekomendacija „BIM bendradarbiavimas statybų metu“. Šalyje architektūriniuose konkursuose dažniausiai reikalaujama BIM modelio ir iš jo generuojamos informacijos[24].

Pietų Korėja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybinė viešųjų pirkimų tarnyba (PPS) 2010 birželį patvirtino BIM gaires ir rekomendacijas „BIM guidelines“.

Šalyje BIM vystymas pripažintas svarbiu valstybės prioritetu[25].

Australija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BIM išraiška žemyne – 3D modelis IFC formatu; COBie (tekstinės informacijos standartas) bei sugeneruoti brėžiniai pateikti PDF formatu[26].

Nemaža dalis specialistų naudoja BIM procesus, ypač didelio masto inžineriniuose projektuose. Australai patirties semiasi iš Didžiosios Britanijos, tačiau BIM procesai niekur nėra privalomi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Building smart organizacija, “Technical Vision” 2015-05-15 http://www.buildingsmart.org/standards/technical-vision/
  2. Norvegijos statybų ir nuosavybės direkcija (angl. Norwegian Directorate of Public Construction and Property), “BIM instrukcija” (angl. Statsbygg Building Information Modelling Manual)  2013-12-17 10 psl. http://www.statsbygg.no/Files/publikasjoner/manualer/StatsbyggBIM-manual-ver1-2-1eng-2013-12-17.pdf
  3. Dr Barry Blackwell “Building Information Modelling” 2015-05-15 3 psl. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/34710/12-1327-building-information-modelling.pdf
  4. www.nationalbimlibrary.com/  „NBS BIM Object Standard“ 2015-05-15 7 psl. http://www.nationalbimlibrary.com/Content/BIMStandard/NBS-BIM-Object-Standard-v1_2_1114.pdf
  5. BIM Task Group “Dažnai užduodami klausimai” 2015-05-15 http://www.bimtaskgroup.org/bim-faqs/
  6. STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas. Vilnius. 2015
  7. Planuoju statyti [interaktyvus].  2015-06-16. http://www.planuojustatyti.lt/
  8. Skaitmeninė statyba [interaktyvus].  2015-06-16. http://www.skaitmeninestatyba.lt/
  9. Všį “Skaitmeninė statyba” [interaktyvus]. 2015-06-16. http://www.skaitmeninestatyba.lt/naujienos/108-vsi-skaitmenine-statyba-
  10. Rūta Norvilaitė, Liudas Galdikas, Marius Žygaitis. LAS ataskaitinė konferencija.2015-05-15, Lietuvos architektų sąjungos būstynė. http://architektusajunga.lt/anonsai/las-ataskaitine-konferencija
  11. Norvegijos statybų ir nuosavybės direkcija (angl. Norwegian Directorate of Public Construction and Property), „BIM instrukcija“ (angl. Statsbygg Building Information Modelling Manual)  2013-12-17 10 psl. http://www.statsbygg.no/Files/publikasjoner/manualer/StatsbyggBIM-manual-ver1-2-1eng-2013-12-17.pdf
  12. Dr Barry Blackwell “Building Information Modelling” 2015-05-15 6 psl. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/34710/12-1327-building-information-modelling.pdf
  13. BIM Task Group “Dažnai užduodami klausimai” 2015-05-15 http://www.bimtaskgroup.org/bim-faqs/
  14. Vokietijos Statybų ir Miestų urbanistikos institutai bei Erdvinio ir regioninio planavimo direkcija, „BIM rekomendacijos”, 2014 http://www.aec3.com/de/downloads/BIM-Guide-Germany.pdf
  15. Rgd BIM Norm (Version 1.0.1). 2012-07 http://bimserver.org/wp-content/uploads/sites/6/2014/10/Model-view-checking-automated-validation-for-IFC-building-models.pdf
  16. Mission Numérique Bâtiment. 2014-12-02 http://mission-numerique-batiment.fr/2014/07/le-batiment-et-informations-modelises-bim/
  17. M.Schwartz. Denmark National BIM development.  2014. Vilnius. http://skaitmeninestatyba.lt/files/Skaidres_BIM%20Regional%20developments/Denmark_-_National_BIM_Development_Vilnius_Michael_Schwartz_November_2014.pdf/
  18. GSA [interaktyvus]. 2015-06-16. http://www.gsa.gov/portal/content/105075
  19. PWGSC National CADD Standard [interaktyvus]. 2012. http://www.tpsgc-pwgsc.gc.ca/biens-property/documents/cdao-cadd-eng.pdf
  20. The building information Modelling or BIM mandate [interaktyvus]. 2015-06-16 http://www.gnproperty.com/a/property-legislature/building-information-modelling-or-bim-mandate/
  21. Honkongo BIM institutas  “BIM Project Specification” 2013-09 http://www.hkibim.org/wp-content/uploads/2011/08/HKIBIM_Specification-Rev3-0.pdf
  22. Singarūpo statybos direkcija  “BIM Guide – Singapore V2” 2014 https://www.corenet.gov.sg/integrated_submission/bim/BIM/Singapore%20BIM%20Guide_V2.pdf
  23. Irano BIM asocijacija “Building Information Modeling Protocol” 2008 http://www.ibima.ir/
  24. IDDS & BIM Oneday Seminar “Building Construction and BIM in Japan“  2013 http://www.kenken.go.jp/japanese/research/lecture/bim_idds/pdf/4_en_1.pdf
  25. Inhan Kim Professor, Kyung Hee University Chief Vice-Chair, buildingSMART Korea “BIM Activities in Korea” http://www.building-smart.jp/download/files/20121018_Open%20BIM%20in%20Korea.pdf
  26. NATSPEC National BIM Guide (Version 1.0). 2011-09. http://bim.natspec.org/index.php/natspec-bim-documents/national-bim-guide