Averunkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Averunkas (lot. Averruncus, sen. gr. Αποτροπαιος – 'nukreipiantis nelaimę') – epitetas bet kokios dievybės, kuri nukreipia blogį, kančią ar pavojų.[1] Šį epitetą vartojo romėnai, jo atitikmuo senovės graikų kalboje – Αποτροπαιος.[2] Kita vertus, romėnų rašytojas Aulas Gelijus teigė, kad Averunkas – viena iš potencialiai žmonių atžvilgiu žalingai veikiančių dievybių, kurias reikia permaldauti, nes galinčios tiek sukelti nelaimę žmonėms, pakenkti derliui, tiek užkirsti tam kelią.[3]

Senovės graikai tokią dievybę vadino įvairiais vardais ir priskyrė epitetus: „sergstintis nuo nelaimės“ (ἀλεξίκακος), „gydantis“ (ἀκέσιος), „išvaduotojas“ (λυτήριος), „nukreipėjas [nelaimių]“ (ἀποπομπαίος).[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Аверрунк. Любкер Фридрих. Иллюстрированный словарь античности / И. Пименова. — М. : Эксмо, 2005. — 1344 с.
  2. William Ramsay. A Manual of Roman Antiquities, C. Griffin, 1876, p. 320.
  3. Aulus Gellius, Noctes Atticae 5.12.14: In istis autem diis, quos placari oportet, uti mala a nobis vel a frugibus natis amoliantur, Auruncus quoque habetur.