Averojus
Averojus (arab. أبو الوليد محمد بن احمد بن محمد بن احمد بن احمد بن رشد, Abul Walid Muhammad Ibn Ahmad Ibn Muhammad Ibn Ahmad Ibn Ahmad Ibn Rushd 1126 m. – 1198 m.) – arabų filosofas, matematikas, medikas ir rašytojas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Averojus gimė Kordoboje, kur studijavo teisę bei mediciną. Buvo Sevilijos teisėjas (kadis), vėliau – Almohadų dvaro gydytojas Maroke.
Parašė Aristotelio veikalų komentarų, teisės veikalų bei išsamią savo laikų medicinos apžvalgą. Remdamasis Aristotelio filosofija, bandė nutiesti tiltą tarp islamo ir krikščionybės. Teigė, jog Dievo sukurtas pasaulis yra materialus ir amžinas, žmogaus siela – nemirtinga. Toks požiūris prieštaravo scholastikai ir buvo sukritikuotas. Jo parašyti Aristotelio komentarai, atvirkščiai, viduramžiais labai vertinti. Nepaisant Bažnyčios draudimų, averoizmas turėjo šalininkų iki pat Renesanso.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Egdūnas Račius. Averojus (lot. Averroës, Averrhoës), Ibn Rušdas (Ibn Rushd), tikr. Abū al-Walīd Muḥammad ibn Aḥmad Muḥammad. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 334 psl.