Australijos Konstitucija
Australijos Konstitucija – pagrindinis Australijos įstatymas (konstitucija), kuriuo nustatomi esminiai šalies politinės sąrangos principai. Konstitucija buvo priimta 1900 metais, pradėjo veikti 1901 m. sausio 1 d. ir yra lig šiol galiojanti. Per šį laiką konstitucija buvo keista kelis kartus.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Diskusijos dėl konstitucijos buvo pradėtos XIX a. pabaigoje, 1883 m. Sidnėjuje sušaukus Australijoje esančių kolonijų, Naujosios Zelandijos bei Fidžio atstovus. Per ateinančius keliolika metų, svarstant JAV, Kanados bei kitus pavyzdžius, buvo išgrynintas modelis, pagal kurį turėtų būti formuojamas Australijos valdymas. Galiausiai 1900 m. Britanijos parlamente buvo priimtas Australijos Konstitucijos aktas, kuris įsigaliojo 1901 m. sausio 1 d. Reikšmingos įtakos Australijos Konstitucijai taip pat turėjo 1986 m. priimtas Australijos aktas, kuris panaikino daugelį tamprių politinių ryšių tarp Didžiosios Britanijos ir Australijos, palikdamas tik simbolinę monarcho poziciją.[1]
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal Konstituciją, Australija yra federacija, kurią valdo federalinė valdžia, tačiau nemažai laisvių priimti sprendimus paliekama savarankiškai kiekvienai valstijai. Kaip pagrindinis įstatymų leidžiamasis organas įteisinamas parlamentas, kurį sudaro visuotiniuose rinkimuose išrinkti nariai, o įstatymų vykdomosios – federalinis vykdomasis komitetas, vadovaujamas ministro primininko. Pilietinės teisės ir laisvės konstitucijoje įteisintos palyginti nedetalizuojant, todėl jų apsauga, panašiai kaip Britanijoje, remiasi labiau tradicija nei konstituciniu pagrindu.[2]
Konstitucijos pakeitimams keliami aukšti reikalavimai: pakeitimus turi inicijuoti absoliuti parlamento dauguma bei jiems pritarti gyventojai referendume, vertinant ir rezultatus atskirose valstijose. Dėl šios priežasties Australijos Konstitucija buvo keista tik kelis kartus.[3]