Auksinis rublis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Russian Empire-1899-Coin-5-Reverse.jpg
Auksinė penkių rublių moneta 1899 m.

Auksinis rublis – Rusijos imperijos piniginis vienetas, kursavęs nuo 1897 m. iki 1917 m. (kai kuriuose pasaulio regionuose iki XX a. 3-ojo dešimtmečio vidurio).

1897 m. – 1899 m. metais finansų ministras Sergеjus Vitė atliko pinigų reformą, po kurios Rusijoje buvo įvestas aukso standartas. Pinigai buvo grindžiami auksu (vietoje anksčiau naudoto sidabro), atsižvelgiant į pasikeitimus pasaulinėje rinkoje.

Auksinis rublis pakeitė sidabrinį ir buvo prilygintas 0,774235 g. švaraus aukso. 10 rublių monetoje aukso buvo net 7,7 g. To meto aukso standartas buvo: 1 JAV doleris – 1,5 g, 1 Didžiosios Britanijos svaras – 7,3 g, frankas – 0,29 g, 1 markė – 0,35 g aukso. Tai yra vienas Rusijos rublis buvo du kartus „lengvesnis“ negu JAV doleris ir du kartus vertingesnis negu Vokietijos markė.
Buvo išleistos 5, 7,5, 10 ir 15 rublių monetos.

Aukso monetos laisvai cirkuliavo kartu su banknotais. Lygiagretus auksinių ir popierinių pinigų judėjimas pasižymėjo stabilumu. Jį palaikė pastovus balansas tarp aukso atsargų ir banknotų masės. Pagal tuometinį įstatymą popierinių pinigų negalėjo būti daugiau nei 300 mln. Laisvas auksinių pinigų judėjimas nesukeldavo ažiotažo auksinėms monetoms. „Geltonuosius“ net buvo bandoma pirmiau išleisti, kaip nepatogius apyvartoje.

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui popieriniai pinigai nebuvo keičiami į auksą. Auksinės monetos liko pas žmonės kaip lobis, o banknotai prarado vertę. TSRS laikais valdant Nikitai Chruščiovui buvo įvestas įstatymas, kuris už spekuliaciją plačiu mastu, tarp jų ir auksiniais rubliais, numatė net mirties bausmę. Pasikeitus TSRS įstatymams, auksiniai rubliai buvo plačiai naudojami kaip žaliava auksiniams dantims gaminti.