Aukštieji sluoksniniai debesys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukštieji sluoksniniai debesys

Aukštieji sluoksniniai debesys (lot. Altostratus) – antri pagal aukštį vidutinio aukšto debesys. Pilki vienodi (lyg skraistė) pluoštai dažniausiai dengia visą dangų. Pro jų šydą silpnai matosi Saulė. Driekiasi 2-7 km aukštyje.

Kritulių iškrenta retai ir labai negausiai. Aukštieji sluoksniniai debesys, priešingai nei kamuoliniai, susigrupavę.