Augalų apsaugos stotis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Augalų apsaugos stotys – įstaigos tiriančios augalų ligų sukėlėjus ir kovos su jais būdus arba vadovaujančios augalų apsaugai.
Lietuvoje pirmoji augalų apsaugos stotis įkurta 1927 m. Dotnuvoje prie Ž. ū. akademijos. Jai iki 1940 m. vadovavo prof. V. Vilkaitis. Buvo tiriama kviečių kietosios kūlės ir nematodai, linų fuzariozė, bulvių ir pomidorų maras, cukrinių runkelių ligos, amarai, grambuoliai ir kiti kenkėjai, tikrinami beicai ir purkštuvai, daromos augalų ligų ir kenkėjų kolekcijos, duodami patarimai ūkininkams. Vėliau augalų stotis buvo kilnojama ir pertvarkoma. 1940 m. ji iš Dotnuvos perkelta į Vilnių ir sujungta su ten veikusia augalų apsaugos stotimi prie Stepono Batoro universiteto (1920–1939), 1941 m. grąžinta į Dotnuvą, 1950 m. iškelta į Trakų Vokę prie Vilniaus ir perduota Žemės ūkio institutui, 1954 m. perorganizuota į Žemdirbystės ir dirvožemio instituto Augalų apsaugos laboratoriją, 1956 m. vėl iškelta į Dotnuvą ir perduota įsteigtam Žemdirbystės institutui. Trakų Vokėje buvo tiriama daržovių ir kitų augalų ligos, bulvių nematodai ir kiti kenkėjai. Dotnuvoje 1971–1984 m. jungtinis augalų apsaugos ir bitininkystės skyrius (1985 m. pastarasis atsiskyrė). Čia rengtos ir tobulintos javų, bulvių, sėklinių daugiamečių žolių apsaugos sistemos, rengta rapsų apsaugos sistema, tiriami augalų ligų ir kenkėjų gausumo dėsningumai, sudarinėjamos jų gausumo prognozės.
Stočiai (veliau laboratorijai ar skyriui) vadovavo;
1947–1969 Vilniuje veikė Bulvių vėžio stotis, nuo 1955 m. ėmusi tirti dar ir Kolorado vabalą bei bulvių nematodus.
Praktinį augalų apsaugos darbą ūkiuose organizavo ir kontroliavo Žemės ūkio ministerijos Respublikinė augalų apsaugos stotis (1961–1979), Augalų apsaugos skyrius (1979–1991). 1991 m. įsteigta Valstybinė augalų apsaugos stotis. 22 rajonuose (1995 m.) ji turėjo augalų apsaugos punktus, po 2 vyriausiuosius agronomus, valstybinius augalų apsaugos inspektorius, o kai kuriuose rajonuose dar ir po vyresnįjį prognozių agronomą. Stotis prižiūri augalų apsaugos priemonių vartojimą, registruoja naujus pesticidus, vadovauja 4 laboratorijoms.
Pesticidų kontrolės laboratorija yra Kaune. Įsteigta 1974 m. ji kontroliuoja pesticidų vartojimą, prižiūri kad ž. ū. produkcijoje nesusikauptų pesticidų likučių daugiau negu leista pagal sanitarines normas, tiria pesticidų bei sėklų beicavimo kokybę, pesticidų koncentraciją.
Laboratorija "Agrosignalas" yra Vilniuje. Įsteigta 1991 m. Ji atlieka fitosanitarinę ž. ū. augalų kontrolę, tiria ligų bei kenkėjų pasireiškimo dinamiką, daro trumpalaikes prognozes. Žinias laboratorijai ir Žemdirbystės institutui teikia 8 zoniniai signalizacijos prognozių punkatai (1995).
Laboratorija "Biometodas" yra Babtuose (Kauno rj.). Įkurta 1967 m. ji gamina biologinius augalų apsaugos preparatus, tiria naujus bioagentus ir jų vartojimą.
Laboratorija "Fitohelmintologinė kontrolė" yra Vilniuje. Įkurta 1987 m. Ji tiria dirvų apsikrėtimą augaliniais nematodais.