Augalų apsaugos mokslas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Augalų apsauga)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Augalų apsauga – mokslas tiriantis augalams kenksmingus organizmus, kuriantis metodus ir priemones jų daromai žalai sumažinti. Praktinis augalų saugojimas nuo ligų ir kenkėjų, piktžolių naikinimas. Augalų apsauga yra labai svarbi žemės ūkio produktų gamybai, nes augalų ligos ir kenkėjai potencialų pasaulinį augalų derlių kasmet sumažina 20-25 %.

1995 m. mokslinis darbas buvo dirbamas Ž. ū. akademijoje (šiltnamio augalų ligos ir kenkėjai, augalų patogenų ekologija) ir keliuose institutuose: Žemdirbystės (lauko augalų apsauga), Sodininkystės ir daržininkystės (sodo ir daržo augalų apsauga), Miškų (miško augalų apsauga), Botanikos (grybinių ir bakterinių bei mikoplazminių bei virusinių ligų sukėlėjai), Ekologijos (biologinės ir biofizinės augalų apsaugosa priemonės). Praktinę augalų apsaugą nuo ligų ir kenkėju Lietuvoje organizuoja bei prižiūri Augalų apsaugos stotis ir Augalų karantino inspekcija.

Metodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalų kenkėjai, ligos ir piktžolės naikinamos agrocheniniais, fiziniais mechaninias, biologiniais, biofiziniais ir genetiniais bei cheminiais metodais.

  • agrotechninis augalų apsaugos metodas: tinkama sėjomaina ir dirvos dirbimo sistema, tinkamas sėklos paruošimas, sėja ir tręšimas laiku, optimali augalų priežiūra.
  • fizinis mechaninis augalų apsaugos metodas: šiluminis sėklos apdorojimas, šiltnamių dirvos dezinfekavimas garais, kenkėjų sulaikymas ir gaudymas užtveriamaisiais bei gaudomaisiais grioveliais, gaudomaisiais žiedais, klijų juostomis, jų rinkimas, pažeistų augalų ar jų dalių naikinimas.
  • biologinis augalų apsaugos metodas: gyvų organizmų (bakterijų, virusų, grybų, erkių, vabzdžių, paukščių) naudojimas kenksmingiems organizmams naikinti.
  • biofizinis ir genetinis augalų apsaugos metodas: radioaktyvioji ir cheminė kenkėjų patinų sterilizacija, lytinių atraktantų (feromonų ir atbaidančių medžiagų (repelentų) naudojimas.
  • cheminis augalų apsaugos metodas: kenksmingų organizmų naikinimas nuodingais preperatais (pesticidais).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje augalų kenkėjus ir ligas sėkmingai registruoti ir tirti pradėjo augalų apsaugos stotis, įkurta 1927 m. Dotnuvoje prie Ž. ū. akademijos. Iki II pasaulinio karo ji vykdė ir praktinė augalų apsaugą: tyrė augalų ligas ir kenkėjus, tvarkė jų apskaitą, tyrė apsaugos priemones (purkštuvus ir pesticidus), atliko augalų karantino inspekcijos funkcijas. Pokario Lietuvoje mokslinis darbas ir praktinė augalų apsauga ne kartą ne kartą buvo pertvarkomi.