Audrys Antanaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Audrys Antanaitis
Gimė 1959 m. balandžio 10 d. (62 metai)
Palanga
Tėvas Leonardas Antanaitis
Motina Živilė Antanaitienė
Sutuoktinis (-ė) Valė, Julija
Veikla žurnalistas, literatūrologas
Pareigos VLKK pirmininkas
Partija Lietuvos krikščionių demokratų partija
Alma mater Vilniaus universitetas

Audrys Antanaitis (g. 1959 m. balandžio 10 d. Palangoje) – Lietuvos žurnalistas, literatūrologas, kalbininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Telšių 3-oje vidurinėje mokykloje. Už dalyvavimą pogrindinės bendrijos „Laisvės vyčiai“ veikloje pašalintas iš mokyklos ir nuteistas kalėti nepilnamečių kolonijoje. 1977 m. baigė Klaipėdos 9-ąją vidurinę mokyklą. 1977–1982 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1982–1983 m. Šalčininkų rajono Poškonių aštuonmetės mokyklos direktorius. 1983–1985 m. Vilniaus 4-osios internatinės mokyklos auklėtojas. 1985–1990 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas. 19881989 m. laikraščio „Lietava“ redaktorius. [1]

1990–1997 m. LR kultūros ir švietimo ministerijos Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės Ryšių su užsienio lietuviais skyriaus viršininkas. LR Seimo narių Felikso Palubinsko, Vytauto Bogušio, Algirdo Saudargo padėjėjas. [2] 20002012 m. Žinių radijo žurnalistas, laidų vedėjas. 20022004 m. VU Komunikacijos fakultete studijavo žurnalistikos specialybę. Nuo 2003 m. „Vilniaus televizijos“, 2004–2009 m. televizijos „5 kanalas“ diskusijų laidų vedėjas. 20072008 m. VU Žurnalistikos instituto dėstytojas. 2012–2015 m. „Laisvosios bangos“ radijo žurnalistas, laidų vedėjas. 2015 m. Darbo partijos pirmininko Valentino Mazuronio patarėjas Europos Parlamente. [3] 2015–2017 m. interneto portalo alkas.lt redaktorius, laidų vedėjas. [4] 2017 m. lapkričio 21 d. paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku. [5][6]

Nuo 1982 m. rašė literatūrines recenzijas „Pergalės“ (vėliau „Metų“), „Nemuno“, o literatūrinio pobūdžio straipsnius dar ir „Mokslo ir gyvenimo“ žurnalams. Buvo išrinktas „Mokslo ir gyvenimo“ jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtoju. 1988 m. pirmosios sąjūdinės Lietuvos jaunimo organizacijos – lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanica“ – vienas iš kūrėjų, 1989 m. išrinktas jos pirmininku. Kūrė lietuvių bendruomenes Sibire, Uzbekijoje ir Ukrainoje, organizavo penkias ekspedicijas į Rusijos lietuvių bendruomenes Altajuje, Tomske, Novosibirske, Krasnojarske, Omske, statė kryžius lietuviškuose kaimuose Saratovo srityje – Čiornaja Padinoje, Litovkoje, Talovkoje. [7] 2007–2017 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus pavaduotojas. 2008–2015 m. Pasaulio esperantininkų žurnalistų asociacijos prezidentas. [8]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]