Artūras Mankevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Artūras Mankevičius
Gimė 1961 m. balandžio 18 d. (63 metai)
Alytus
Veikla žurnalistas, redaktorius
Alma mater Vilniaus universitetas

Artūras Mankevičius (g. 1961 m. balandžio 18 d. Alytuje) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1984 m. baigė Vilniaus universitete žurnalistikos specialybę.

1984 m. dirbo Lietuvos TV laidos „Sveikata“ redaktorius. 19841986 m. tarnavo armijoje. Nuo 1986 m. Lietuvos telegramų agentūros ELTA Pramonės ekonomikos informacijos skyriaus korespondentas, 19891990 m. – Informacijos užsienio spaudai skyriaus vedėjas, 19901991 m. – Informacijos užsieniui redakcijos apžvalgininkas, 19911993 m. – Informacijos užsieniui skyriaus redaktorius, 19931995 m. – Politinės informacijos redakcijos vyriausias redaktorius. 19891994 m. kartu ir Vokietijos naujienų agentūrų ADN korespondentas Lietuvoje, 19921994 m. – Rusijos naujienų agentūros WPS atstovas Lietuvoje, 19881994 m. – Italijos naujienų agentūros ANSA korespondentas Lietuvoje, 19891993 m. – Japonijos laikraščio „Hokaido Shimbun“ korespondentas Lietuvoje, Lenkija naujienų agentūros EKOINFORM korespondentas Lietuvoje. 19951996 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“, 19961997 m. – žurnalo „Gimtasis kraštas“ vyriausias redaktorius. 1997 m. dienraščio „Respublika“ [1] priedo „Julius“ redaktorius. 19972006 m. – dienraščio „Verslo žinios“ internetinių ir tiriamųjų produktų redaktorius. Nuo 2006 m. ryšių su visuomene UAB „RINKOM“ direktorius, kartu nuo 2010 m. žurnalų „Investuok“ (iki 2014 04) ir „Medžiotojas ir meškeriotojas“ (iki 2018 11) vyriausiasis redaktorius. 2020 10–2022 01 leidinio „Kas yra kas Lietuvoje 2020/2021“ specialusis redaktorius.

Nuo 1992 m. viešųjų ryšių projektus įgyvendino informacinių technologijų bendrovėse, Lietuvos parodų rūmams „Litexpo“, Sveikatos apsaugos ministerijai, verslininkus vienijančiose organizacijose, nekilnojamojo turto plėtros, paslaugų, gamybos ir transporto bendrovėse, viešosiose įstaigose. Bendrovių savininkus ir vadovus viešųjų ryšių ir bendravimo su žiniasklaida mokė dešimtyje seminarų.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]