Armijų grupė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Armijų grupės simbolis NATO žymėjimų sistemoje

Armijų grupė (vok. Heeresgruppe; angl. army group) – aukščiausias operatyvinis strateginis sausumos kariuomenės junginys kai kurių šalių kariuomenėse.[1] Tarybų Sąjungoje tokio lygio junginys vadinosi frontas. Paprastai armijų grupė turėdavo 0,4- 1,5 milijono karių.

Armijų grupei vadovaudavo generolas feldmaršalas ar generolas pulkininkas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Armijų grupės kaip sausumos kariuomenės junginiai ir kariuomenės valdymo forma atsirado Pirmojo pasaulinio karo metu, 1914 m. pabaigoje ir 1915 m. pradžioje, anglų-prancūzų ir Vokietijos armijose.

Vokietija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos kariuomenėje nebuvo vieningos sistemos armijų grupėms pavadinti. Vadinama būdavo pagal:

  • geografinę padėtį – pvz., armijų grupė „Afrika“, armijų grupė „Kurliandija“.
  • raidinį žymėjimą – pvz., B armijų grupė, F armijų grupė.
  • pagal armijų grupės vado pavardę.

Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių sausumos kariuomenėje iš viso buvo 20 armijų grupių, kurias sudarė 2-4 lauko armijos ir papildomi junginiai.
Nuo 1942 m. Vokietijos kariuomenėje egzistavo panašiai pavadintos armijos grupės (vok. Armeegruppe) – laikini junginiai, paprastai 1-2 armijų dydžio, skirti atlikti konkretų operatyvinį uždavinį.

Japonija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Japonijos kariuomenėje armijų grupės buvo vadinamos generalinėmis armijomis (angl. general army). Antrojo pasaulinio karo metais jos buvo šešios:

  • Kantōgun (paprastai vadinama Kvantuno armija) – veikė šiaurės rytų Kinijoje. 1941 m. turėjo 700 tūkst. karių. Tarybinė Armija ją sutriuškino 1945 m.
  • Shina Hakengun (kitaip – Kinijos ekspedicinė armija) – buvo suformuota 1939 m. rugsėjo mėnesį Nankine. Veiklos regionas – Centrinė Kinija. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje turėjo 620 tūkst. karių (25 pėstininkų ir 1 tankų divizija).
  • Nanpo Gun (kitaip – Pietinė armija arba Pietinė ekspedicinė armija). Suformuota 1941 m. lapkritį Saigone ėmus kariauti su Vakarų Sąjungininkais. Veiklos sfera – Pietų Kinija, Pietų ir Pietryčių Azija, Okeanija.

1945 m. pačioje Japonijoje esanti kariuomenė buvo padalinta į tris generalines armijas:

  • Dai-Ichi So-Gun, kitaip 1-oji generalinė armija (štabas Tokijuje)
  • Dai-Ni So-Gun, kitaip 2-oji generalinė armija (štabas Hirosimoje)
  • Koku So-Gun, kitaip Oro generalinė armija (štabas Tokijuje)

1945 m. rugpjūčio mėnesį šios generalinės armijos turėjo 2 mln. karių 55 divizijose ir eilėje smulkesnių junginių. Japonijai kapituliavus Imperatoriškoji Japonijos kariuomenė buvo paleista. Iki 1945 m. lapkričio 30 d. egzistavo tik Dai-Ichi So-Gun, kuri veikė kaip 1-asis Demobilizacijos štabas.

Sąjungininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944–1945 m. anglų ir amerikiečių kariuomenės Vakarų Europos karo veiksmų teatre buvo sujungtos į tris armijų grupes (armijų grupės galėdavo būti sudarytos iš skirtingų valstybių armijų):

  • Pietinė armijų grupė (angl. Southern Group of Armies), kitaip 6-oji armijų grupė (angl. U.S. 6th Army Group). Ją sudarė:
    • 7-oji JAV armija
    • 1-oji Prancūzijos armija
  • 21-oji armijų grupė:
    • 2-oji D. Britanijos armija,
    • 1-oji Kanados armija,
    • įvairūs JAV junginiai.
  • 12-oji armijų grupė (1945 m. gegužė – 1,3 mln. karių):
    • 1-oji JAV armija,
    • 3-oji JAV armija,
    • 9-oji JAV armija,
    • 15-oji JAV armija.

NATO[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltojo karo metais NATO sausumos pajėgos centriniame regione (daugiausia – VFR teritorija) karo metu turėjo būti pavaldžios dviem armijų grupėms, kurios turėjo ginti nuo galimo Varšuvos pakto armijų įsiveržimo.

Armijų grupės buvo Šiaurinė armijų grupė (angl. Northern Army Group; NORTHAG ir Centrinė armijų grupė (angl. Central Army Group; CENTAG). Pagal Antrojo pasaulinio karo standartus šios formuotės labiau atitiko dvi armijas, nes jose buvo tik po 4 korpusus.[2]

  • NORTHAG sudarė (iš šiaurės į pietus):
    • I Nyderlandų korpusas (I (NE) Corps),
    • I Vokietijos korpusas (I (GE) Corps),
    • I D. Britanijos korpusas (I (BR) Corps)
    • I Belgijos korpusas (I (BE) Corps).

Vadas – Britų Reino armijos vadas.

  • CENTAG sudarė (iš šiaurės į pietus):
    • III Vokietijos korpusas (III (GE) Corps),
    • V JAV korpusas (V US Corps),
    • VI JAV korpusas (VII (US) Corps),
    • II Vokietijos korpusas (II (GE) Corps)

Vadas – 7-osios JAV armijos vadas.

1993 m. abi armijų grupės buvo panaikintos.

Po Antrojo pasaulinio karo JAV ir jungtinėse NATO ginkluotosiose pajėgose armijų grupes sudarydavo lauko armijos, atskiri korpusai ir kitokie junginiai.

XXI a. pradžioje armijų grupes nustojama naudoti, laikoma kad tai pernelyg stambūs kariuomenės junginiai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eugenijus Kisinas. Armijų grupė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 31 psl.
  2. David C Isby & Charles Kamps Jr, Armies of NATO’s Central Front, Jane’s Publishing Company Limited, 1985