Argonautų laivas (žvaigždynas)
Argonautų laivas (Argo Navis) yra senovinis, astronomų nebevartojamas pietų pusrutulyje buvusio žvaigždyno pavadinimas. Šis žvaigždynas buvo pernelyg didelis – 28 % didesnis už Hidrą, didžiausią dabartinį žvaigždyną. Todėl 1763 metais Nicolas Louis de Lacaille jį padalino į Burių, Kompaso, Laivo Kilio ir Laivagalio žvaigždynus. Argonautų laivui priklausė ir dabar Siurblio užimama dangaus dalis. Ryškiausia žvaigždyno žvaigždė buvo Kanopus.
Žvaigždynas buvo dažnai minimas senovės graikų mitologijoje, kur tapatintas su Argo – laivu, kuriuo Jasonas ir kiti argonautai plaukė į Kolchidę, ieškodami aukso vilnos.[1] Dėl Žemės ašies precesijos nemažai Argonautų laivo žvaigždžių (įskaitant Kanopų) iš Graikijos šiuo metu nebematomos.[2] Jos gerai matyti iš toliau į pietus esančių geografinių platumų. Vedų astronomai šioje dangaus dalyje irgi įžvelgė „Valties“ žvaigždyną.
Žvaigždyno vardu taip pat pavadinta lietuvių fantasto Kazio Paulausko 1979 m. išspausdinta apysaka.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ian Ridpath. „Argo Navis“. Star Tales. Nuoroda tikrinta 2019-03-14.
- ↑ Eastlick, P. „Argo Navis“. Guamo universiteto tinklalapis. Suarchyvuotas originalas 2021-04-30. Nuoroda tikrinta 2019-03-14.