Argonautų laivas (žvaigždynas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Argo Navis, atvaizduotas Johannes Hevelius

Argonautų laivas (Argo Navis) yra senovinis, astronomų nebenaudojamas pietų pusrutulyje buvusio žvaigždyno pavadinimas. Šis žvaigždynas buvo pernelyg didelis - 28% didesnis už Hidrą, didžiausią dabartinį žvaigždyną. Todėl 1763 metais Nicolas Louis de Lacaille jį padalino į Burių, Kompaso, Laivo Kilio ir Laivagalio žvaigždynus. Argonautų laivui priklausė ir dabar Siurblio užimama dangaus dalis. Ryškiausia žvaigždyno žvaigždė buvo Kanopus.

Žvaigždynas buvo dažnai minimas senovės graikų mitologijoje, kur tapatintas su Argo - laivu, kurio Jasonas ir kiti argonautai plaukė į Kolchidę ieškodami aukso vilnos. [1] Dėl Žemės ašies precesijos nemažai Argonautų laivo žvaigždžių (įskaitant Kanopų) iš Graikijos šio metu nebematomos .[2] Jos gerai matyti iš labiau pietinių geografinių platumų. Vedų astronomai šioje dangaus dalyje irgi įmatė „"Valties"“ žvaigždyną.

Žvaigždyno vardu taip pat pavadinta lietuvių fantasto Kazio Paulausko 1979 m. išspausdinta apysaka.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ian Ridpath. „Argo Navis“. Star Tales. Nuoroda tikrinta 14 Mar 2019. 
  2. Eastlick, P. „Argo Navis.“. Guamos universiteto tinklalapis. Nuoroda tikrinta 14 Mar 2019.