Kvapioji araukarija

Kvapioji araukarija

Kvapioji araukarija

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Pušūnai ( Pinophyta)
Klasė:	Pušainiai ( Pinopsida)
Eilė:	Pušiečiai ( Pinales)
Šeima:	Araukarijiniai ( Araucariaceae)
Gentis:	Araukarija ( Araucaria)
Rūšis:	Kvapioji araukarija ( Araucaria bidwillii)

Binomas

Araucaria bidwillii
William Jackson Hooker, 1843

Kvapioji araukarija (Araucaria bidwillii) – araukarijinių šeimos, araukarijų genties medis. Auga Australijoje, daugiausiai pietryčių Kvynslande. Svarbus vietinių gyventojų kultūroje, nes medžio sėklos tradiciškai naudojamos maistui.^[1]

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvapioji araukarija yra endeminis Australijos augalas, tačiau nėra plačiai paplitusi: natūraliai auga tik rytinėje Australijos pakrantėje, daugiausiai pietryčių Kvynslande (kaip kad Bunjos kalnų nacionaliniame parke) ir gerokai rečiau šiaurės rytinėje valstijos dalyje. Medžiai aptinkami 150–1200 m aukštyje, vietovėse su 900–2000 mm kritulių kiekiu.^[2]

Ypatumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medžiai masyvūs, 30–45 m aukščio ir iki 1,5 m diametro kamienu. Kamienas tiesus, didžioji dalis apatinės dalies be šakų, laja ovalios piramidės formos. Pačios šakos nešakotos, galuose apaugusios lapais. Lapai primena plokščius spyglius, yra standūs ir aštrūs, ant šakų augantys spirale. Užaugina didelius apvalius apie 30 cm skersmens ir iki 10 kg sveriančius kankorėžius, sudarytus iš segmentų su pailgos formos maždaug 3–5 cm ilgio sėklomis dar vadinamomis bunja riešutais.^[3] Medžių plitimas lėtas, nes didesnis kankorėžių derlius pasitaiko kas 3–4 metai ir jie prinokę nukrenta ant žemės vientisi, sėklos neišsibarsto platesniame plote. Nėra žinoma, kad sėklas išplatintų kurie nors jomis mintantys gyvūnai.^[4]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvapiosios araukarijos sėklos valgomos neapdorotos, tačiau gali būti ir skrudinamos, verdamos, daromi miltai kepiniams.^[5] Mediena naudojama muzikos instrumentų gamybai.^[6]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medžiai miške
Kamienas
Šaka su lapais
Kankorėžis
Vaikas, laikantis kankorėžį
Sėkla

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Farjon, A., Filer, D. (2013). An Atlas of the World's Conifers: An Analysis of Their Distribution, Biogeography, Diversity and Conservation Status. Netherlands: Brill, p. 349
↑ Boland, D. J., McDonald, M. W. (2006). Forest Trees of Australia. Austria: CSIRO Publishing, p. 40
↑ Boland, D. J., McDonald, M. W. (2006). Forest Trees of Australia. Austria: CSIRO Publishing, p. 40
↑ Smith, I. R., & Butler, D. (2002). The Bunya in Queensland’s forests. Queensland Review, 9(2), 31-38.
↑ Wilkinson, J. (2005). Nut Grower's Guide: The Complete Handbook for Producers and Hobbyists. Cocos (Keeling) Islands: CSIRO Publishing, p. 214.
↑ Boland, D. J., McDonald, M. W. (2006). Forest Trees of Australia. Austria: CSIRO Publishing, p. 40

[1] Farjon, A., Filer, D. (2013). An Atlas of the World's Conifers: An Analysis of Their Distribution, Biogeography, Diversity and Conservation Status. Netherlands: Brill, p. 349

[2] Boland, D. J., McDonald, M. W. (2006). Forest Trees of Australia. Austria: CSIRO Publishing, p. 40

[3] Boland, D. J., McDonald, M. W. (2006). Forest Trees of Australia. Austria: CSIRO Publishing, p. 40

[4] Smith, I. R., & Butler, D. (2002). The Bunya in Queensland’s forests. Queensland Review, 9(2), 31-38.

[5] Wilkinson, J. (2005). Nut Grower's Guide: The Complete Handbook for Producers and Hobbyists. Cocos (Keeling) Islands: CSIRO Publishing, p. 214.

[6] Boland, D. J., McDonald, M. W. (2006). Forest Trees of Australia. Austria: CSIRO Publishing, p. 40

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]