Aralezas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aralezas

Aralezas (arm. Արալեզ) – sparnuoto šuns pavidalo dvasia armėnų mitologijoje. Šios dvasios nusileisdavo iš dangaus ir prikeldavo žuvusius mūšiuose užlaižydami jų žaizdas.[1]

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aralezai pagal aprašymus primena vietinius Armėnijos kalnyno šunis gamprus. Spėjama, kad šios veislės šunys gal ir tapo aralezų vaizdinio pirmtakais.

Aralezai mituose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas pirmųjų aralezus ir vaidmenį aprašė IV–V a. armėnų istorikas Faustas Bizantietis.

Pagal legendą, užrašytą V a. istoriko Movseso Chorenacio, aralezai atgaivino legendinį armėnų karalių Arą Gražųjį, kuris buvo mirtinai sužeistas mūšyje su asirų valdovės Semiramidės kariuomene.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Armėnų teologas Jeznikas Kochbacis rašė, kad žodis aralez visiškai atspindi šių dvasių veiklą: iar 'nuolat + lez-um 'laižyti'.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. М. А Исалабдулаев /Мифология народов Кавказа [1][neveikianti nuoroda]