Aralezas
Aralezas (arm. Արալեզ) – sparnuoto šuns pavidalo dvasia armėnų mitologijoje. Šios dvasios nusileisdavo iš dangaus ir prikeldavo žuvusius mūšiuose užlaižydami jų žaizdas.[1]
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aralezai pagal aprašymus primena vietinius Armėnijos kalnyno šunis gamprus. Spėjama, kad šios veislės šunys gal ir tapo aralezų vaizdinio pirmtakais.
Aralezai mituose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienas pirmųjų aralezus ir vaidmenį aprašė IV–V a. armėnų istorikas Faustas Bizantietis.
Pagal legendą, užrašytą V a. istoriko Movseso Chorenacio, aralezai atgaivino legendinį armėnų karalių Arą Gražųjį, kuris buvo mirtinai sužeistas mūšyje su asirų valdovės Semiramidės kariuomene.
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Armėnų teologas Jeznikas Kochbacis rašė, kad žodis aralez visiškai atspindi šių dvasių veiklą: iar 'nuolat + lez-um 'laižyti'.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ М. А Исалабдулаев /Мифология народов Кавказа [1][neveikianti nuoroda]
- «Мифы народов мира», том 1
- Исследования и статьи Н.О. Эмина по армянской мифологии, археологии, истории и истории литературы (за 1858–1884 гг.): С приложением переводов из армянских историков / Эмин Н.О.; Предисл.: Г. Халатьянц. – М.: В. Гатцук, 1896. – 444 с. – репринтная копия
- http://bestiary.us Archyvuota kopija 2010-07-18 iš Wayback Machine projekto.