Arūnas Kučinskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Arūnas Kučinskas (g. 1967 m. balandžio 21 d. Prienuose) – Lietuvos astrofizikas, fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. baigė Vilniaus universitetą. 1998 m. fizinių mokslų daktaras.

Nuo 1998 m. dirba Teorinės fizikos ir astronomijos institute; nuo 2004 m. vyresnysis mokslo darbuotojas. 20002002 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. 1997 m. stažavo Tromso universiteto observatorijoje, 1998–2000 m. ir 20042006 m. dirbo mokslinį darbą Japonijos nacionalinėje astronomijos observatorijoje, 2002–2004 m. Lundo astronomijos observatorijoje.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys: vėlyvųjų spektrinių klasių žvaigždžių milžinių vidinė sandara ir evoliucija, Galaktikos ir Vietinės galaktikų grupės populiacijos. Atrado du naujus intensyvius vidutinių infraraudonųjų bangų šaltinius Mažojo Magelano Debesies spiečiuje NGC 330, nustatė jų evoliucijos pobūdį. Pirmąkart kartu su kitais apskaičiavo vėlyvosios milžinės spektrą ir fotometrines spalvas naudodamas 3D hidrodinaminį modelį, kiekybiškai ištyrė konvekcijos poveikį šių žvaigždžių savybėms.

Su kitais 2005 m. sukūrė Gaia fotometrinę sistemą. Vienas Gaia mokslinės konferencijos, vykusios Vilniuje, darbų redaktorių, paskelbė astronominių veikalų recenzijų, parašė mokslo populiarinamųjų straipsnių. Mokslinių žurnalų „Astronomy & Astrophysics“, „Publications of the Astronomical Society of Japan“ recenzentas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arūnas Kučinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 187 psl.