Aptarimas:Mediana

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Labai dėkoju už pastabą dėl netinkamos kalbos. Iš tikro, aš net nelabai supratau, kas užkliuvo ir buvo nesuprantama ar keliančio abejones. Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, kad manęs visai nedomina mokslinis stilius, o domintų mokslą populiarinanti šneka, kuri būtų lengvai suprantama ir žmonėms neturintiems namuose storų bei brangių tarptautinių žodžių žodynų. Tarptautiniai žodžiai, kaip žinia, skirtingose mokslo srityse gali būti suprantami visiškai skirtingai. Enciklopedijose paprastai siekiama apjungti mokslo žinias iš visų mokslo sričių ir mano manymu Vikipedija yra ne išimtis, todėl tarptautiniai žodžiai tik įneštų daug niekam nereikalingos painiavos. Šiuo atveju gal susidūrė skirtingi mokslo teoretiko (norinčio mokslinio stiliaus) ir mokslo taikytojo ar populiarintojo, kiek nutolusio nuo mokslinių straipsnių kalbos (ir norinčio kuo paprastesnės ir lengvai suprantamos bei suvokiamos šnektos) požiūriai. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad enciklopedijos paprastai nėra mokslinių straipsnių rinkiniai. Šaltiniai iš vis neturėtų būti rūšiuojami į patikimus ir nepatikimus, turėtų būti naudojamasi visais prieinamais šaltiniais jų gal net nenurodant, stengiantis kaip lietuviai sako „iš išmatų išspausti vašką“, nors japonai žymiai toliau nuėję ir gali iš išmatų, kaip baltymų šaltinio, pasigaminti ir maisto.
Aš neatsisakau padaryti pakeitimų, tik prašyčiau duoti šiek tiek daugiau laiko, kad spėčiau apšilti kojas ir viską padaryti abiem pusėms mielu ir priimtinu pavidalu. Visai nenorėčiau jaustis kokiu nevykėliu, kuris be pagalbos iš šalies negalėtų padaryti jokių pakeitimų lietuviškoje vikipedijoje ir kurį nuolatos reiktų kam nors iš senbuvių prižiūrėti. --Laisvasis Mintautas (aptarimas) 13:26, 9 gruodžio 2015 (EET)

Dar norėčiau pasiteirauti, kodėl šis straipsnis laikomas nebaigtu? Ko dar trūksta? Kaip minėjau šiuo atveju visai nebūtina knistis mokslo straipsnių saugyklose ir ieškoti, kas pirmasis sugalvojo naudotis žodžiu mediana ar jas skaičiuoti. Kiek žinau, lietuviai gal net galėtų pasididžiuoti vystant statistikos mokslą (turiu omenyje Vilniaus Universiteto mokslininkus), nors čia vargu ar apie tai reiktų rašinėti. Pagal tarptautinių žodžių žodyną galėsiu parašyti, kad mediana lotynų kalboje reiškia vidurinė.
--Laisvasis Mintautas (aptarimas) 13:59, 9 gruodžio 2015 (EET)
Pažiūrėkite, prašau, analogiškus puslapius anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis. Patariu atkreipti dėmesį į aiškias, nedviprasmiškas formuluotes, pateikiamus pavyzdžius, iliustracijas, formules, susijusias sąvokas, istoriją etc. Dabartinis lietuviškas straipsnis nesiekia nė penktadalio minėtų kalbų puslapių apimties. Powermelon (aptarimas) 18:13, 9 gruodžio 2015 (EET)
net nelabai supratau, kas užkliuvo ir buvo nesuprantama ar keliančio abejones“: esu neblogai susipažinęs su statistika ir informatika, bet Jūsų parašyta pastraipa „Medianos taikymas duomenų srauto apdorojime“ man tapo aiški tik po trečio-ketvirto perskaitymo. Be to, aš labai abejoju, kad Jūsų pastraipoje pateiktas tekstas bus labiau suprantamas tiems, į kuriuos taikote mokslo populiarinimo šneka.
manęs visai nedomina mokslinis stilius“: Vikipedija yra enciklopedija (ne mokslo populiarinimo leidinys), o mokslinis stilius Vikipedijoje yra privalomas pagal taisykles.
suprantama ir žmonėms neturintiems namuose storų bei brangių tarptautinių žodžių žodynų“: siūlau pasidomėti atvirais tarptautinių žodynais internete, pvz. Vikižodynu. Popierinių ir brangių žodynų laikai, IMHO, baigiasi, bet čia atskira diskusija.
tarptautiniai žodžiai tik įneštų daug niekam nereikalingos painiavos“: priešingai. Tai iš piršto laužti „supaprastinti“, „sulietuvinti“ ar pan. terminai įneša painiavą. Turbūt net neverta priminti vaizduoklio ir pan. atvejų.
Šaltiniai iš vis neturėtų būti rūšiuojami į patikimus ir nepatikimus, turėtų būti naudojamasi visais prieinamais šaltiniais jų gal net nenurodant“: siūlau pasidomėti ir laikytis Vikipedijos šaltinių nurodymo taisyklių, kuriomis šiame projekte vadovaujamasi. Powermelon (aptarimas) 14:25, 9 gruodžio 2015 (EET)
Labai dėkoju, nuorodoje apie mokslinių stilių, 4 ir 5 punktai ko reiktų vengti man labai patinka. Tiesiog keista, kad įteisinus tokius siekius vis dar tai vadinama moksliniu stiliumi, o ne mokslą populiarinančių stiliumi.
Reikalingi 3-4 perskaitymai, kad suvokti papildymą, aišku, man blogas pasiekimas, būtų neblogai, kad užtektų bent poros perskaitymų, o geriau iš vis vieno. Įdomu kiek kartu mokinukai skaito šiuolaikinius vadovėlius, kad juos suprastų ir suvoktų. Nors jau ir mano laikais jau dauguma buvo nuleidę rankas ir viską kaldavo mintinai.
Dėl šaltinių nereiktų perlenkti lazdos, iš vienos pusės jie mažai kam įdomus, būna sunkiai suprantami ar net mokami, gal jiems net laiko gali nebūti, o iš kitos pusės tokiems paprastiems atvejams kaip šis, ar rašant kokius apžvalginius straipsnelius, daug ką būtų galima surašyti iš bendro išsilavinimo, taupant savo pačio laiką, ir galų gale labai negražiai atrodytų kokį nors lietuvį, mokantį kiek nors vokiškai, siųsti pasigilinti žinias anglų kalba. Jis gi ir pats gali nueiti į vokišką vikipediją ir ten susirasti sau priimtina kalba šaltinius jį dominančia tema. Gražu būtų, jei lietuviškoje vikipedijoje būtų vardijami tik lietuviški rimti šaltiniai, o dabar man jūs dar pavardinkite, kokie tai galėtų būti? Net nežinau, ar tebeleidžiamas „Mokslas ir gyvenimas“, koks nors „Iliustruotas mokslas“ - gan brangus, nors gal ir visai mielas malonumas, tik ten man regis dėmesys daugiau nukreiptas į gamtą bei genetiką, ligų gydymą ir pan. Truputį išsiliejus, bus smagiau pažiūrėti kokios taisyklės sukurtos dėl Vikipedijos šaltinių.
Aš ne prieš šaltinių išvardijimą, mano galvą straipsnis jau parašytas, ko jam dar trūksta? Tikrai, būtų keista, jei būtų netinkamas vien dėl to, kad nebūtų paminėti jokie šaltiniai.
--Laisvasis Mintautas (aptarimas) 15:24, 9 gruodžio 2015 (EET)
Atsiimu savo žodžius dėl straipsnio baigimo. Kaip naujokas nelabai susigaudau kaip reiktų elgtis su visokiomis žymėmis. Čia gal jau straipsnio pradininkas galėtų užsidėti tokią žymę. Ir kai turėtų laiko sugrįžtų ir pabaigtų straipsnį nuimdamas tokią žymę. Iš šalies žiūrint, kiek, pavyzdžiui, apie medianas parašyta angliškai, norėtųsi tokiam žmogui palinkėti stiprybės, kantrybės ir gal vis gi per daug nepervertinti savo jėgų. Aš kalbą pataisiau, truputį dar papildžiau, būtų gražu pasiekti, kad nebeliktų pastabos dėl mokslinio kalbos stiliaus. Savo papildymams, tikriausiai, nereiktų minėti savo šaltinių, nors man ir ne gaila. Galima būtų juos ramiausiai pašalinti, jei šis nedidelis straipsnelis išvirstų į kokią didelę ir rimtą mokslinę studija.
--Laisvasis Mintautas (aptarimas) 16:18, 9 gruodžio 2015 (EET)
Tiesiog keista, kad įteisinus tokius siekius vis dar tai vadinama moksliniu stiliumi, o ne mokslą populiarinančių stiliumi.“: nesupratau Jūsų minties.
Dėl šaltinių nereiktų perlenkti lazdos, iš vienos pusės jie mažai kam įdomus, būna sunkiai suprantami“: visiškai nesutinku. Priminsiu, kad kiekviena sritis turi savo žinovus, kuriems ji yra įdomi ir suprantama. Laisvai redaguojamai enciklopedijai tuo labiau būtinas šaltinių nurodymas, kitu atveju bet kas gali prirašyti bet ko ir tuomet jau niekas neatrinks, kas tiesa, o kas ne.
rašant kokius apžvalginius straipsnelius“: Vikipedija, mano žiniomis, nėra apžvalginių straipsnelių rinkinys, o enciklopedija.
daug ką būtų galima surašyti iš bendro išsilavinimo“: taip galima nueiti iki pseudomokslo, kuomet pateikiama krūva faktų „iš bendro išsilavinimo“, kuriais galima pagrįsti bet kokią išvadą.
Gražu būtų, jei lietuviškoje vikipedijoje būtų vardijami tik lietuviški rimti šaltiniai“: nesutinku. Pavyzdžiui, mano žiniomis, Lietuvoje nėra vykdomi dalelių fizikos tyrimai su dalelių akceleratoriais. Taigi, visus straipsnius apie Standartinį modelį ir susijusias temas rašysime be šaltinių?
dabar man jūs dar pavardinkite, kokie tai galėtų būti?“: universitetų darbuotojai leidžia vadovėlius lietuvių kalba. Beveik visus galima gauti bibliotekose, nemokamai. Powermelon (aptarimas) 18:32, 9 gruodžio 2015 (EET)
Prisipažinsiu, man nelabai patinka toks bendravimo būdas, bet keliami rimti klausimai. Būtų gaila, jei koks liktų neatsakytas.
  • Tiesiog keista, kad įteisinus tokius siekius vis dar tai vadinama moksliniu stiliumi, o ne mokslą populiarinančių stiliumi.“: nesupratau Jūsų minties.
Aš gal iš bendro išsilavinimo kiek nekokios nuomonės buvau apie mokslinį stilių, pavyzdžiui esu girdėjęs studentišką legendą, kad jei straipsnyje nebus bent 10 tarpautinių žodžių, joks rimtas mokslo leidinys net nesiims to spausdinti, kaip ne moksliškai parašyto darbelio. O iš jūsų pusės buvo labai teisingos pastabos, tikrai ne kas, jei papildymus reikia skaityti 3-4 kartus, kad jie būtų suprasti. Aš truputį gal per mažai dėmesio skyriau tam papildymui ir parašiau nelabai aiškiai, skubotai, tik nenorėčiau tai įvardinti kaip nemokslinį stilių. Jau geriau pavadinti tai aplaidžiai atliktų darbeliu.
  • Dėl šaltinių nereiktų perlenkti lazdos, iš vienos pusės jie mažai kam įdomus, būna sunkiai suprantami“: visiškai nesutinku. Priminsiu, kad kiekviena sritis turi savo žinovus, kuriems ji yra įdomi ir suprantama. Laisvai redaguojamai enciklopedijai tuo labiau būtinas šaltinių nurodymas, kitu atveju bet kas gali prirašyti bet ko ir tuomet jau niekas neatrinks, kas tiesa, o kas ne.
Tokios baimės suprantamos, tik kaip čia pasakius net ir šaltiniai sensta, sensta mokslinės tiesos. Kažkada buvo neginčijama mokslinė tiesa, kad iš dangaus negali nukristi akmenys.
Su šaltiniais galima nusiristi iki mokslo praeities aprašymo. Tai nėra blogai ir gal būtų net įdomu, tokiems kaip jūsų paminėtiems žinovams.
  • rašant kokius apžvalginius straipsnelius“: Vikipedija, mano žiniomis, nėra apžvalginių straipsnelių rinkinys, o enciklopedija.
Dėl to nesiruošiu ginčytis, būtų gaila, jei lietuviškoje vikipedijoje tokie straipsneliai būtų draustini. Iš vis, kur tokius straipsnelius rašyti, jei ne vikipedijoje, kurioje vienu pelytės paspaudimu galima lengvai peršokti nuo vienos temos prie kitos (su išvardintais savais šaltiniais). Būtų kažkas panašaus į įdomios knygos skaitymą sau patinkamu būdu, sau patinkamu greičiu.
  • daug ką būtų galima surašyti iš bendro išsilavinimo“: taip galima nueiti iki pseudomokslo, kuomet pateikiama krūva faktų „iš bendro išsilavinimo“, kuriais galima pagrįsti bet kokią išvadą.
Tokios baimės gal ir pagrįstos, bet jau jūsų mokslo rūšiavimas į mokslą ir pseudo mokslą, verčia suklusti, ar tikrai jūs esate neutralus, nepalaikantis nei vienos iš kariaujančių pusių. Patarčiau truputį atsipalaiduoti, čia renkamos visokios žinios ne tik mokslinės. Pavyzdžiui, nustebau, pamatęs, kad vienas senbuvis užsidirbo ordiną, parašęs didžiulį straipsnį apie kompiuterinį žaidimą, jei neklystų "Mass Efect". O jam duomenų šaltinis gal buvo keli mėnesiai praleisti žaidžiant šį žaidimą. O ne bandymas surinkti ką nors iš užsienietiškų atsiliepimų apie patį žaidimą.
Toks bendras išsilavinimas gali būti vertesnis, nei kokio nors užsitarnavusio pripažinimą žmogaus, skubančio apžvelgti kuo daugiau žaidimų per kuo trumpesnį laiką, ir kuris gal skubotai gali būti susidaręs ne visai teisingą nuomonę apie patį žaidimą.
  • Gražu būtų, jei lietuviškoje vikipedijoje būtų vardijami tik lietuviški rimti šaltiniai“: nesutinku. Pavyzdžiui, mano žiniomis, Lietuvoje nėra vykdomi dalelių fizikos tyrimai su dalelių akceleratoriais. Taigi, visus straipsnius apie Standartinį modelį ir susijusias temas rašysime be šaltinių?
Truputį, reiktų plačiau į viską pažiūrėti, nėra taip, kad lietuviška vikipedija sau, o visos likusios už nepasiekiamos tvoros, jūsų paminėtų atveju, pavyzdžiui, labai nesunku rasti tris šaltinius lenkų kalba, tereikia nueiti į lenkišką vikipediją. O pačiam radus kokį nors vertą dėmesį šaltinį lenkų kalba gal reiktų jį nurodyti lenkiškoje vikipedijoje, o ne lietuviškoje.
  • dabar man jūs dar pavardinkite, kokie tai galėtų būti?“: universitetų darbuotojai leidžia vadovėlius lietuvių kalba. Beveik visus galima gauti bibliotekose, nemokamai.
Taip, tai verti dėmesio šaltiniai, nors vis gi nėra taip lengvai ranka pasiekiami. Ir gali būti daug net nežinomu. Tik norėtųsi priminti vadinamąsias autorines teises, kas šiek tiek baugina su tuo nesusidūrus, ir kad Vikipedija vis gi nėra mokykla ar universitetas visokie apibrėžimai su siaurais pritaikymais gali būti nelabai pageidautini.
--Laisvasis Mintautas (aptarimas) 19:37, 9 gruodžio 2015 (EET)
nenorėčiau tai įvardinti kaip nemokslinį stilių“: paskaitykite, prašau, kitus Vikipedijos straipsnius apie matematiką. Ar kur nors rekomenduojama „daryti gudriai“, primenama, kad „iš vis reiktų žiūrėti, kaip neiškritus“ (tarp kitko, „išvis“ yra vienas žodis)? „jų prisidauginus su vidurkių skaičiavimais“ skamba lyg „prisivirus košės“. Mano nuomone, gan aiškiai naudojamos 2 ir 8 Vikipedija:Enciklopedinis stilius aprašytos nepageidaujamos konstrukcijos.
net ir šaltiniai sensta, sensta mokslinės tiesos“: kas trukdo šaltinius atnaujinti? Konkrečiu atveju, labai abejoju, kad per artimiausią šimtmetį kategoriškai pasikeis medianos suvokimas.
jūsų mokslo rūšiavimas į mokslą ir pseudo mokslą, verčia suklusti“: nesu vienintelis rūšiuojantis (pvz. en:Category:Pseudoscience). Tam naudoju mokslinį metodą, bet straipsnių apie pseudomokslą buvimui Vikipedijoje pritariu ir esu pasiryžęs už tai kovoti.
čia renkamos visokios žinios ne tik mokslinės. Pavyzdžiui, <...> vienas senbuvis užsidirbo ordiną, parašęs didžiulį straipsnį apie kompiuterinį žaidimą“: argumentas ne į temą. Kompiuterinis žaidimas nepriskiriamas pseudomokslui.
bendras išsilavinimas gali būti vertesnis, nei kokio nors užsitarnavusio pripažinimą žmogaus“: deja, Vikipedijoje mokslinis naujumas netoleruojamas.
labai nesunku rasti tris šaltinius lenkų kalba, tereikia nueiti į lenkišką vikipediją“: svarbus ne šaltinių kiekis, o iš kokio šaltinio paimtas konkretus straipsnio teiginys. Tarkime, lenkiškai aš skaitau labai lėtai. Ar man skaityti visą straipsnį minėta kalba plius originalų šaltinį, ar geriau matyti nuorodą į tą patį šaltinį lenkų kalba, pažymėtą prie konkretaus, mane dominančio teiginio lietuviškoje Vikipedijoje?
norėtųsi priminti vadinamąsias autorines teises“: faktai nėra autorinių teisių apsaugos objektas.
visokie apibrėžimai su siaurais pritaikymais gali būti nelabai pageidautini“: visiškai nesutinku. Powermelon (aptarimas) 09:25, 10 gruodžio 2015 (EET)
Atleiskite, kad taip mažai Jums dėmesio skiriu. Ir iš vis norėtųsi šiek tiek pailsėti nuo Vikipedijos. Jau kaip Karlsonas galiu pažadėti, kad sugrįšiu. Iki to laiko gal jūs pats galėtumėte man atrinkti straipsnelių, kuriuose būtų kalbama apie matematikos pritaikymus. Toks žodelis kaip gudrus (gal jums nelabai suprantama, kuo skiriasi žodžiai gudrus, protingas ir išmintingas? Gal jie jums atrodo kaip kokie sinonimai?) galėtų būti požymiu to, kas mokyklose įvardijama kaip „pakalbėkime ūkiškai“, kai jau mokytojui svyra rankos ir niekaip vaikams nepavyksta išaiškinti „paprastų“ matematinių dalykų.
--Laisvasis Mintautas (aptarimas) 15:20, 10 gruodžio 2015 (EET)
jūs pats galėsite man atrinkti straipsnelių, kuriuose būtų kalbama apie matematikos pritaikymus“: prašau, pasidomėkite straipsniais, esančiais Kategorija:Matematika.
Toks žodelis kaip gudrus <...> galėtų būti požymiu to, kas mokyklose įvardijama kaip „pakalbėkime ūkiškai““: ūkiška kalba kertasi su enciklopediniu stiliumi (2 ir 8 punktai Vikipedija:Enciklopedinis stilius). Dar kartą kartoju: čia enciklopedija, o ne mokslo populiarinimo ūkiška kalba leidinys. Powermelon (aptarimas) 15:29, 10 gruodžio 2015 (EET)

Mane labiau neramina 3,4,5 ir 7 išvardijimai iš minėtos nuorodos. Jau net rašau apie signalo metaforą. Ir ką padarysi, kad žmonės gal visi širdyse poetai, kokią jie kalbą benaudotų. Viskas turi būti suprantama iš pusės žodžio, o jei kas nesupranta tik bus aprėktas ir pasiųstas neaišku ko mokytis. --Laisvasis Mintautas (aptarimas) 15:44, 10 gruodžio 2015 (EET)

Aš nesu tikras ar nepažeidžiau kokios nerašytos taisyklės - nuėmiau pastabą, kad reiktų sutvarkyti kalbos stilių. Paprasčiausiai, ten liko taip mažai, kad gal tiesiog gal nebėra ką taisyti. Aš jums dėkingas už kantrybę, truputį lėtai gaudausi kaip čia reiktų gražiai elgtis. Nesu tikras ar likęs mano įnašas neiškrenta iš kitų straipsnių skirtų matematikai. Gal galėčiau sėsti ir surašyti tarptautinių žodžių kilmę pagal vieną šaltinį ir kitur. Tik gal tokius dalykus reiktų daryti kokiame nors wiki žodyne. Dar kartą atsiprašau dėl savo elgesio čia.
--Laisvasis Mintautas (aptarimas) 00:45, 11 gruodžio 2015 (EET)