Aptarimas:Lietuvių kalba

Gerbiamieji, ką tik įdėjau bendrąją gramatikos apžvalgą į šį straipsnį. Be abejonės, daug kas dar taisytina, bet apie lietuvių kalbos gramatiką visais aspektais, atrodo, parašiau pakankamai. Jei randate klaidų ar neatitikimų, redaguokite.--213.226.138.241 16:00, 5 Spa 2004 (UTC)

Kaip bendra apžvalga tikrai labai gerai. Dirgela 07:26, 6 Spa 2004 (UTC)

Siūlau truputį reformuoti straipsnį. Bendrąją apžvalgą reiktų gerokai susiaurinti ir palikti tik pačius svarbiausius dalykus, o kitką palikti atskiram straipsniui apie lietuvių kalbos gramatiką, kurį, beje, rengiuosi sukurti (tik niekaip neprisirengiu).--Rks 18:46, 22 Lap 2004 (UTC)

Kodėl gi ne. Bet reformą galbūt ir reiktų kartu su nauju straipsniu apie gramatiką daryti? Dirgela 18:52, 22 Lap 2004 (UTC)

Taip ir padarysiu. Rks 20:44, 24 Lap 2004 (UTC)

Visas straipsnis visai nieko, bet dėl kirčiavimo autorius pridarė klaidų: – viena„įspūdingiausių” ypatybių??? Man tai nieko įspūdingo. Vietnamiečių kalbos priegaidės, va, jos tai tikrai įspūdingos. – lotynų kalboje kirtis pastovus ir ten nėra priegaidžių. – latvių kalba turi priegaidės, kurios dar senoviškesnės negu mūsų kalboje. Ten tik kirtis pastovus.

Jums leidus, šiuos trūkumus pataisysiu.

Bet vietnamiečiuų kalba nėra indoeuropiečių kalba, o čia kalbame apie indoeuropiečių kalbas. Indoeuropiečių kalbų kontekste lietuvių kalbos kirčiavimas tikrai neeilinis.

Įdomumo dėlei siūlau pasiskaityti http://indoeuro.bizland.com/project/grammar/grammar11.html apie lietuvių kalbos fonologinę sistemą.

Lotynų kalboje nėra priegaidžių, bet senovės graikų kalboje (kuri už lotynų kalbą ŽYMIAI senoviškesnė), yra.

Latvių kalba, na ... yra latvių kalba. Priegaidės trys, bet kad kirtis pastovus, tai jau ne tik, o net. RokasT 17:43, 2 Rugsėjo 2006 (EEST)

Epitetas

Pirmasis sakinys: Lietuvių kalba yra stambiausia iš rytų baltų kalbų. Kažkaip netinka jame stambiausia... gal reiktų keisti į „gausiausia“ (skaitlingiausia) arba „labiausiai vartojama“ (plačiausiai, daugiausia) arba „labiausiai išplitusi“ (plačiausiai)...

Pakeičiau. --Atlantas 18:16, 2 Rugsėjo 2006 (EEST)

Giminės

Būdvardžių ir skaitvardžių bevarde gimine tas formas galėtume vadinti tik tuo atveju, jei turėtume išlikusius bevardės giminės daiktavardžius, su kuriais būdvardžiai ar skaitvardžiai būtų derinami. – netiesa. Yra bevardės giminės įvardžių, su kuriais būdvardžiai derinami tarinio padėtyje. Plg: Jis yra gražus. Ji yra graži. Tai yra gražu. Trys vienodi atvejai, trys skirtingos giminės.-Ąžuolas

Atsidariau Lietuvių kalbos instituto Dabartinės lietuvių kalbos žodyno naudojamų sutrumpinimų sąrašą (http://dz.lki.lt/article/sutrumpinimai/) ir radau sutrumpinimą bendrajai giminei žymėti. Pagalvojau, kad tai skirta kokiems nors užsienietiškiems žodžiams, bet pasirodė, kad ne - ir lietuvių kalboje yra bendrosios giminės daiktavardžių! Pavyzdžiui, "gaivalas" (trečia jo reikšmė) yra bendrosios giminės - įrašykite į paieškos langelį ir patys pamatysite. Och, labai seniai betobulinau savo gimtosios kalbos žinias :) - JohnnyWiki (aptarimas) 13:27, 13 kovo 2012 (EET)

Nepainiokime vadinamosios bendrosios giminės su bevarde: bendrosios giminės daiktavardžiai yra abiejų giminių – ir vyriškosios, ir moteriškosios, bet ne atskira trečioji giminė. Jie dažniausiai turi menkinamąją (pejoratyvinę) reikšmę ir jų giminę rodo kontekstas, kurį lemia vyr. arba mot. giminę turintis veiksnys, pažyminys: pvz., toks/ tokia neklaužada (naktibalda, pabaisa, mėmė, bliauza); ji buvo tikras gaivalas; jis yra visiškas boba ir t. t.--Ed1974LT (aptarimas) 15:11, 22 gruodžio 2017 (EET)

Rakinimas

Straipsnis dėl pasikartojančių nepageidautinų neužsiregistravusių naudotojų veiksmų dalinai užrakintas 1 mėnesiui--Qwarc 15:32, 2008 balandžio 13 (EEST)

Nesuprantu, kodėl šis straipsnis taip traukia vandalus. Vėl iš dalies užrakinau. Teks registruotis, jei galite ir norite straipsnį patobulinti. Atsiprašome visų, kam tai kelia nepatogumus. --Mykolas OK

Asmeninės nuomonės

„Skyryba labai sudėtinga ir kelia daug problemų patiems lietuviams. Tačiau rašybos ir skyrybos sistema nesusijusi su pačia kalba.“ – tokias asmenines nuomones derėtų pasilikti sau, ir nepiršti kitiems skaitytojams. Ne duok die tie tikrai įtikės, kad jau taip sudėtinga rašyti lietuviškai (tikrai jau lengviau nei angliškai, įdomu ar ir anglai turi pasirašę sau tokį nusimenkinamajį prierašą?)-Naudotojas:Kastalius

Tokius dalykus sako piliečiai, sergantys disgrafija :) 13:53, 2008 liepos 18 (EEST)

angliškoje versijoje prie lietuvių kalbos kilmės dar yra pridedadama "Balto-Slavic" kai suprast?

anglai mano, kad slavų kalbos kilo iš baltų kalbų.

Ne. Yra teorija (kuri turi pasekėjų ir Lietuvoje), kad kažkada buvusi bendra baltų ir slavų prokalbė. Bet jos laikymasis turi būti nuoseklus: jei baltų-slavų kalbų grupė rašoma prie lietuvių kalbos, ji turi būti rašoma prie visų kitų baltų ir slavų kalbų. --Ąžuolas 19:06, 2008 gruodžio 21 (EET)

Manau reiktų būtinai pas mus turėti straipsnį en:Balto-Slavic languages, bet aš gerai nemokėdamas visų lingvistinių terminų nedrįsčiau jo versti. * Hugo _¿díme? 11:11, 2008 gruodžio 29 (EET)

Lietuvių kalbos ekstremumai

Siūlyčiau į straipsnį "Lietuvių kalba" įtraukti skyrių, pavyzdžiui, tokiu pavadinimu "Lietuvių kalbos ekstremumai": ilgiausias žodis, ilgiausias žodis iš nesikartojančių raidžių, ilgiausias skiemuo, daugiausia balsių (priebalsių) iš eilės viename žodyje, daugiausia tų pačių raidžių viename žodyje. O gal ši tema verta atskiro straipsnio?

skoliniai

Ar tikrai vietovardžius galima laikyti skoliniais? Gali būti jų kilmė ne lietuviška, bet vadinti tai skoliniais? Labai reikėtų šaltinio.--Dirgela (aptarimas) 21:54, 10 kovo 2018 (EET)

Fonetika

Apskritai ta dalis parengta labai kokybiškai, turiu tik keletą smulkių pastabų:

• Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį ɛ (atvirą) taria kaip e (uždarą), tačiau tokia tartis nėra norminė. – Dabartinės LT gramatikos p. 21 rašoma, kad [e] yra ne nenorminis, o fakultatyvus variantas.

• Balsis [ɛ] A. Pakerio vadovėlyje laikomas žemutinio, o ne vidurinio pakilimo balsiu.

• Balsė /e/, remiantis Dabartinės LT gramatikos p. 23, iš tiesų reiškia du garsus – garsą [æː], tariamą prieš kietuosius priebalsius ir užpakalinės eilės balsius (pvz., menas [ˈmʲæːn̪ɐs̪]), ir garsą [ɛː], tariamą prieš minkštuosius priebalsius ir priešakinės eilės balsius (pvz., menė [ˈmʲɛːn̪ʲeː]). Skirtumas yra grynai alofoninis, bet jį pažymėti reikėtų.

• Priebalsis /v/ fonetiškai paprastai žymimas ženklu [v], o ne [ʋ].

• Priebalsis [ɫ] yra dantinis, o [lʲ] – alveolinis.

• „Suminkštintieji“ priebalsiai – nelabai esu girdėjęs tokio termino. Turėtų būti palataliniai arba palatalizuotieji. ––Ąžuolas (aptarimas) 12:40, 30 gegužės 2019 (EEST)

Dėl "suminštintieji" (ar "paminkštintieji") tai tas pats, kaip palatalizuotieji. Likusius dalykus, jei galėtumėte, @patikslinkite. Ir kviečiu dalyvauti balsavime :).--Ed1974LT (aptarimas) 16:51, 30 gegužės 2019 (EEST)

Lentelėse alofonai pateikiami prie pagrindinio garso (atskirai nenagrinėjami). Galima parašyti tekste papildomai, nurodant šaltinius.--Ed1974LT (aptarimas) 17:06, 30 gegužės 2019 (EEST)

Dar toks klausimas – iliustracija Leidimas į popiežiaus Jono Pauliaus II renginius jo apsilankymo Lietuvoje metu, 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis čia norėta pademonstruoti kokį nors ypatingą lietuvių kalbos vartojimo atvejį ar aš kažko nesuprantu? --Ąžuolas (aptarimas) 17:45, 30 gegužės 2019 (EEST)

Ne, tai labiau įdomesnio (jau istorinio) teksto pavyzdys; originale buvo nurodyta, kad, pavyzdžiui, daiktavardis "leidimas" yra vienaskaitos vardininko linksnio.--Ed1974LT (aptarimas) 20:18, 30 gegužės 2019 (EEST)

Nelabai ir aš suprantu - čia to leidinio, kurio iliustracija įdėta, tekste kažkas buvo įdomaus parašyta? Ar ankstesnėje straipsnio versijoje? t.y. čia reikia išimti tą iliustraciją ar aprašą pataisyti?--Dirgela (aptarimas) 21:29, 30 gegužės 2019 (EEST)

Nemanau, kad istorinis dokumentas straipsniui kenkia. Kažko įdomaus parašyta to leidinio tekste nėra - tai vardininko linksnio (leidimas) vartosenos pavyzdys, skyrius "Daiktavardis" nuo linksnių pradedamas. Nesu prieš, jei šią iliustraciją šalintumėte.--Ed1974LT (aptarimas) 21:51, 30 gegužės 2019 (EEST)

O.k., gal visgi išimsiu, sąsaja neakivaizdi.--Dirgela (aptarimas) 16:30, 31 gegužės 2019 (EEST)

@Ąžuole, kalbotyroje vartojamas terminas yra būtent mišrieji dvibalsiai, nes jie sudaryti iš balsių ir pusbalsių r, l, m, n. O, pvz., kr, kl, km, kn yra dvigarsiai (dviejų garsų junginiai), bet ne dvibalsiai - jie nesudaryti iš dviejų balsių ar balsio ir pusbalsio. Dar žr. žodynus: [1], [2].--Ed1974LT (aptarimas) 18:53, 31 gegužės 2019 (EEST)

Aš neginčiju to fakto, kad galbūt Jablonskis kažkada rašė „mišrieji dvibalsiai“, bet toks terminas yra netikslus ir kalbotyroje jau seniai nebevartojamas – r, l, m, n yra priebalsiai, dvibalsių jie sudaryti negali. Jei jau remiatės žodynais, tuomet jie turėtų norminiai, t. y. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (http://lkiis.lki.lt/dabartinis): 1 dvi̇̀bals‖is (1) lingv. suaugę du to paties skiemens balsiai (ai, au, ei, ie, ui, uo) ir dvi̇̀gars‖is (1) lingv. glaudus dviejų to paties skiemens centro garsų junginys: Grynieji ~iai (dvibalsiai). Mišrieji ~iai

T. p. žr. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, p. 22: Dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai skiemenyje turi panašų vaidmenį kaip ilgieji balsiai. Analogiškus terminus vartoja Pakerys (Lietuvių bendrinės kalbos fonetika) ir Girdenis (Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai). Pakerys savo knygoje p. 150, skyriuje „Dvigarsiai“ patikslina, kad sąvoka „dvibalsiai“ reiškia tik „grynuosius balsinius dvigarsius“. Visa kita knygoje laikoma „dvigarsiais“.--Ąžuolas (aptarimas) 00:41, 1 birželio 2019 (EEST)

Akivaizdu, kad šie terminai vartojami sinonimiškai. Pakeičiau į jūsų siūlomą variantą.--Ed1974LT (aptarimas) 11:17, 1 birželio 2019 (EEST)

Tekste nurodyta, kad kietoji afrikata ʧ yra svetimybė arba alofonas, tačiau yra bent du lietuviški žodžiai, turintys kietąjį č - čaižus ir ginčas, tai panaikintų svetimybės variantą, ir nemanau, kad tai būtų galima laikyti ʧʲ ar kokios kitos fonemos alofonu. --88.119.214.130 23:49, 30 birželio 2019 (EEST)

Neteigiama, kad svetimybė, o kad alofonas, tai taip ir yra.--Ed1974LT (aptarimas) 10:46, 1 liepos 2019 (EEST)

Asmenuotės

Pateikiant galūnes, lentelėje neatsižvelgiama į III asmenuotės veiksmažodžius (pvz., mok-au – mok-ausi, mok-ai – mok-aisi). Sunku įsivaizduoti, kodėl reguliari tariamosios nuosakos III asmens galūnė galėtų būti dėtumė, nes trečiasis asmuo jokios galūnės jokiose formose neturi. Taip pat ginčytina, kad būsimojo laiko III asmuo reguliariai būtų dėsi, nes formos su priesaga -si būdingos daugiskaitai, o su -s − vienaskaitai (aš dėsiu, tu dėsi), tačiau III asmuo skaičiais apskritai nediferencijuotas. Visos asmenavimo paradigmos straipsnyje ir taip pateikiamos, tokia lentelė su netikslumais perteklinė.--Ed1974LT (aptarimas) 22:30, 5 birželio 2019 (EEST)

Ar buvote atsivertęs šaltinį, t. y. Dabartinės lietuvių k. gramatikos p. 332–334?--Ąžuolas (aptarimas) 17:26, 6 birželio 2019 (EEST)

Kelios pastabos dėl asmenavimo:

Liepiamoji nuosaka sudaroma iš bendraties kamieno su priesaga -k(i)-, II vienaskaitos asmuo galūnės neturi – netiesa. II vns. asmens galūnė yra -i: tikėki, mokyki, tik ji retai vartojama.

Be to, pilnos II vns. asmens tariamosios nuosakos formos yra mokytumei, tikėtumei.

Kartais išskiriama geidžiamoji nuosaka – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: tenešiẽ 'tegu neša', tetikiẽ 'tegu tiki', temókie 'tegu moko'. – tokios veiksmažodžio mokyti formos temókie nėra, yra tik temókai (žr. Dabartinės lt. k. gramatikos p. 343, 345), o temokie reiškia tegul jis moka. --Ąžuolas (aptarimas) 17:44, 6 birželio 2019 (EEST)

-ki- nėra -k- + galūnė -i, o priesaga -ki-; tai matyti iš daugiskaitos: mokykime, mokykite – daugiskaitos asmenys nesudaromi su vns. II asmens galūnėmis (tik su kamiengaliu, kurį šiuo atveju sudaro priesaga -ki-). Be to, jei liepiamosios nuosakos vns. II asmens galūnė būtų -i, pridėjus sangrąžos dalelytę ji turėtų virsti -ie: kaip neši - nešiesi, taip ir neški - *neškiesi; bet taip nėra.

Pilnosios formos mokytumei, tikėtumei vartojamos kaip gretutinės, lentelėje jas pateiksiu.

Geidžiamąją nuosaką su -ai įtrauksiu, radau jūsų teiginį patvirtinančios literatūros.--Ed1974LT (aptarimas) 18:33, 6 birželio 2019 (EEST)

Skaitvardis

Galima ne viena, sudurtinė, o pagal bendrąją taisyklę sudaryta dvejopa kelintinių skaitvardžių forma, nes šioje vingrybėje eiliniam vartotojui gali kilti klausimas, kaip tiksliai rašyti:

• sudurtinė (kaip straipsnyje): dušimtas–dušimta, trisšimtas–trisšimta, keturiašimtas–keturiašimta, šešiašimtas–šešiašimta, dutūkstantas–dutūkstanta, penkiatūkstantas–penkiatūkstanta.
• samplaikinė: du šimtas–du šimta, trys šimtas–trys šimta, keturi šimtas–keturi šimta, šeši šimtas–šeši šimta, penki tūkstantas–penki tūkstanta.

--Vilensija (aptarimas) 13:07, 15 birželio 2019 (EEST)

Taip, galima ir samplaikinė forma. Dabartinėje kalboje labiau įsigalėjusios sudurtinės formos, todėl jos ir pateikiamos, žr. [3].--Ed1974LT (aptarimas) 13:36, 15 birželio 2019 (EEST)

O tai kodėl nepaminėjus? Dėl „įsigalėjimo“: „Keturiašimtasis dalyvis“ ir „keturi šimtasis dalyvis“: nesirinkčiau I var. (subjektyviai vertinant)--Vilensija (aptarimas) 14:03, 15 birželio 2019 (EEST)

Paminėsiu.--Ed1974LT (aptarimas) 14:11, 15 birželio 2019 (EEST)

Ne ta R?

Kodėl čia parašyta, kad R alveolinis? Juk tariam burnos gale. 37.157.147.100 15:36, 26 balandžio 2021 (EEST)

Tariant r ir rʲ, liežuvis liečia dantų alveoles, žr. VDU puslapį – eiti Priebalsiai > Sklandieji > Liežuvio priešakiniai alveoliniai > spausti mygtukus r ir rʲ: [4].--Ed1974LT (aptarimas) 01:21, 27 balandžio 2021 (EEST)

Pasidomėjau, pasirodo, aš R tariu kitaip, nei kiti. Nekreipkit dėmesio. 37.157.147.100 07:54, 27 balandžio 2021 (EEST)

3,6 mln

3.6 mln., bet kitur įvardijama ir 4 mln.,[5] kažkaip mažoka atrodo kai sklando mitai, kad net Londone vos ne tiek pat kaip Kaune Lietuvos gyventojų?--Vaidila (aptarimas) 21:45, 9 vasario 2023 (EET)

Šaltinis (Lingvopedija), kuriame įvardijama 3,5–4 mln., neatrodo patikimas. VLE nurodoma 3,6 mln., bet ir tai, manau, šiuo metu skaičius turėtų būti mažesnis, nes čia 2012 m. duomenys su 2,67 mln. lietuvių Lietuvoje, tačiau 2021 m. jų buvo likę tik 2,378 mln.; užsienyje jaunoji išeivių karta nutautėja, lietuviškai nebemoka, vyresnieji išmiršta. Net jei manysime, kad nuo 2012 m. prie 0,6 mln. užsienyje gyvenančių lietuviakalbių iš Lietuvos „persipumpavo“ 292 tūkst. ir prie jų pridėsime visus LT svetimkalbius (462 tūkst.) kaip mokančius lietuviškai (nors taip nėra), vis tiek 2 378 000 + 892 000 + 462 000 = 3 732 000 (išpūstas skaičius), bet ne 4 mln. 3,6 mln. arčiau tiesos.--Ed1974LT (aptarimas) 00:59, 11 vasario 2023 (EET)

Tuščias laiko gaišimas, tokia diskusija. O statistika bevertė. Įvarčius, pelnytus per sezoną dar suskaičiuosi, o visų paklydusių avelių neperskaičiuosi. Žinau Nigerijos piliečių, kurie supranta ir kalba lietuviškai kuo puikiausiai, turkų ir pan. O va, Jakutijoje, Altajaus krašte, Rio de Žaneire ir San Paule jie lietuvių kilmės, o lietuvių kalba jiems tokia egzotiška, kaip mums portugalų. Lietuvių kalba tik su savo bobutes pasišnekėti galėtų ir tai, pasiklausyti nebent... Makenzis (aptarimas) 01:15, 11 vasario 2023 (EET)

Užtai, nurodant skaičių, svarbu remtis patikmais, autoritetingais šaltiniais. VLE patikimesnė nei Lingvopedija.--Ed1974LT (aptarimas) 01:21, 11 vasario 2023 (EET)

Tokiuose reikaluose man patikimumo nekelia nei vienas šaltiniai. Stadiono talpa, atrodytų labai konkretus dalykas ir tai skiriasi duomenys, o čia kiekvieną dūšią suskaičiuoti... neįmanoma misija. -- Makenzis (aptarimas) 01:26, 11 vasario 2023 (EET)

Kai yra keletas milijonų, kiekvieno nesuskaičiuosi, bet apytikslį skaičių (kad ir su 100 tūkst. paklaida) nurodyti galima.--Ed1974LT (aptarimas) 01:43, 11 vasario 2023 (EET)

Man visada bus klausimas, ... štai, Vaidila, rašo pirmame sakinyje Lietuvos gyventojai... mano familija, JAV gyvena, mes namie lietuviškai kalbame, o jeigu iš namų išeini, tai jau amerikonas. Tada tektų minusuoti. Tai ką mes skaičiuojame? Lietuvos gyventojus? Lietuviškai kalbančius... Jau tokio dalyko nebesuprantu, tai jau čia ir paklaidos atsiranda ne šimtais tūkstančių, o milijonais.. Makenzis (aptarimas) 02:02, 11 vasario 2023 (EET)

Ne, skaičiuojami lietuviškai kalbantieji, nesvarbu, kur gyventų. Vaidila rašo apie Kaune gyvenančiuosius, kurie, suprantama, yra Lietuvos gyventojai, bet nebūtinai lietuviai. Jis kalba apie Kauno gyventojų skaičių, ir panašus skaičius išeivių iš Lietuvos (nebūtinai lietuvių) galbūt gyvena Londone. Kadangi lietuviškai šneka ir išeiviai iš Lietuvos, kurie nėra lietuviai, vartoja pasakymą Lietuvos gyventojai (šiuo atveju esantys emigracijoje).--Ed1974LT (aptarimas) 02:12, 11 vasario 2023 (EET)

Sutapimas, kad latvius praeitą savaitę žiūrėjau, ten du- trys latviai Giraltare ir panašiai. Lietuviškai kalbančius, sunku skaičiuoti. Austrai lt geriau kalbės, nei išeivis rusakalbis iš Klaipėdos, gyvenantis Austrijoje. /// Studijų laikais statistikos profesoriui esu sakęs, koks nedėkingas dalykas yra statistika. Lietuviai, lietuviško mentaliteto, lt savimonės, tapatybės... O kažkokie skaičiavimai emyrika ir tiek. Wiki nebent rimtą nuorodą prikabini ir tiek. Bet niekas neįtikins, kad tai šventa teisybė. Makenzis (aptarimas) 02:30, 11 vasario 2023 (EET)

Kiekvienos kalbos vartotojų skaičiai pateikiami (išskyrus atvejus, kai nėra jokios statistikos). Kuo mažiau kalbos vartotojų, tuo mažesnė paklaida.--Ed1974LT (aptarimas) 02:38, 11 vasario 2023 (EET)

aha, kartais pasižiūriu, sakysime karelai, kur jie dingo? vepsai, vodžiai ir pan. lieka po tris laisvai kalbančius... tai suskaičiuoti lengviau ir paklaidos tikimybė mažėja. Bet ne procentine išraiška. Makenzis (aptarimas) 02:44, 11 vasario 2023 (EET)

Na taip. Sakykime, dabar žinoma, kad lyviškai, kaip gomtąja kalba, šneka vienas 2020 m. gimęs vaikas. Bet jei paaiškėtų, kad yra dar vienas toks, gimtakalbių skaičius padvigubėtų (iki 2 žmonių) ir apsirikimas procentais būtų didelis.--Ed1974LT (aptarimas) 02:50, 11 vasario 2023 (EET)

kadangi lingvistinių naujienų neseku, tai čia man panašu į juokutį. 2020 m. gimęs vaikas, kuriam apie du metus, tikriasiai labai plepus... šiaip pokalbyje dalyvauja mažiausiai du pašnekovai... Sociumas tuo ir skiriasi, kad tave kažkas turi suprasti, volupakų, esperanto ir pan. projektai, ar gaivinimas lyvių k. /// Esmė ta, kad yra kalbos vartotojas, yra suprantantis iryra kažkam gimtoji kalba. Pas mane namuose dvikalbystė, o jeigu pas sesę imu kažką vokiškai kalbėti, ji mane tildo ir sako, kad pas mus namie vokiškai nekalbama. Pagal kalbinę tapaybę, gali būti ir dvikalbis, ir trikalbis, o dabr nuolat keisti klimatines juostas. Makenzis (aptarimas) 03:05, 11 vasario 2023 (EET)

Tada lingvopedija reiktų pašalinti iš lt/lv viki, bet ten dar mane užsipuls, nors pateikiau tavo valoda agentūrą nuorodą..Vargiai jie turėtų suskaičiuoti kalbų besimokančius studentus, nes aš vokiškai nieko nepešu, o prancūziškai tik tiek kiek angliškų žodžių suprantu, nors neva tai mokiausi tų kalbų mokykloje.--Vaidila (aptarimas) 10:40, 11 vasario 2023 (EET)

Kalba nelygu kalbai, EN gali kalbėti su ryškiu teksasietišku akcentu, kanados škotų, hindi, rusišku, lietuvišku, nesvarbu, kaip tarsi, bet daugmaž bus aišku.(mano kompas mane automatiškai nustatė, kad Kanadoje, manitoboje esu, nors tuo metu nebuvau Kanadoje). Prancūziškai toks bajeris neišgeds, galimas nebent Kvebeko akcentas. /// Lietuvių kalbos tokios iš viso nėra. Tasai nadruviškas, lietuvininkų dialektas, kuris kartais vadinamas bendrine kalba yra rytprūsių lietuvininkų kalba, o "prie Smetonos" kažkaip bandyta subendrinti viską. Aų rašau lietuviškaai, o kalbėti nekalbu. Toksai akcentas, kad supranta tik familija ir draugai, o kitiems net į lt kalbą nepanašu. /// O kam tau tiek atsakomybės prisiimti? Kvėpuok ramiai. :) Makenzis (aptarimas) 11:04, 11 vasario 2023 (EET)

Jau pataisiau lv viki, ištryniau lingvopedija nuorodas, kad ir ES projektas, padarytas atmestinai. Dar galėtume ir lt viki paminėti gimtakalbių ir bendrą skaičių infolentelėje 3,3 / 3,6 mln. ir 1,5 / 2 mln. lietuvių ir latvių kalbos atitinkamai.--Vaidila (aptarimas) 11:12, 11 vasario 2023 (EET)

Gimtakalbiai? O jeigu Fetchtosovičius iš kokios senos sentikių giminės? Kalba LT be akcento, geriau, negu vietiniai aukštaičiai? Grynas starovieras. Jam lietuvių kalba bus gimtoji, ar kaip? Šito momento neįkeetu? Makenzis (aptarimas) 11:17, 11 vasario 2023 (EET)

Latvių Maskvoje daugiau negu Rygoje, bet jie savo šaknis baigia užmiršti... nei jie rusai, nei latviai, o rosijaninai... juos kaip skaičiuoti? Visuotinė globalizacija... Makenzis (aptarimas) 11:19, 11 vasario 2023 (EET)

Pagal šalių surašymo duomenis. „Kuri tavo gimtoji kalba?“--Vaidila (aptarimas) 11:27, 11 vasario 2023 (EET)

Jeigu mane LT surašė 2001 m., o po to nebesurašinėjo, tai ką tasai surašymas duos? Dvidešimt metų gyvenu nesurašytas. // Dabar yra tutiešių kalba, arba dvikalbystė, trikalbystė. Vien toks klausimas, kuri gimtoji kalba, kokia tavo tapatybė jau gan provokuojantis. Dėl to ir Donbasai visokie prasideda, kad nebežino žmonės, kas jie tokie... Makenzis (aptarimas) 11:35, 11 vasario 2023 (EET)

Ethnologue.com - sužvėrėję CŽV agentai, nustatantys net kiek kalbėtojų turi kokia dar neatrasta indėnų kalba, ir už savo paslaugas plėšiantys milžiniškas sumas - nurodo 3 mln. (2016 m.), kas gal arčiau tiesos. Aišku, čia visi tie skaičiai - šakėm ant vandens. Gerai, Rytų Europoje dar būna surašymai, kur reikia mokamas kalbas nurodyti, o kitur, nesuprasi, ką skaičiuoja. Amerikiečiams veido spalva tik rūpi, o politkorektiškoj Europoj jokių etninių duomenų neskaičiuoja. Ką jau šnekėti apie tokias kalbas, kur turi šimtus skirtingų tarmių, gausią diasporą visame pasaulyje... Hugo.arg (aptarimas) 11:36, 11 vasario 2023 (EET)

Tai pagal Ethnologue latvių jau 1,75 mln., o pagal valstybinę agentūrą tik 2 mln... Tai dabar taisyti lt pagal etnologue 3 mln., o lv 1,75 mln. Tarp kitko ten nurodomas ne gimtakalbių skč., kaip kad en wiki rašo, o bendras skč. [6], [7]. Aišku, velniai net skč. nerodo, kam tada tas psl. reikalingas iš viso.--Vaidila (aptarimas) 11:50, 11 vasario 2023 (EET)

Hugo, o Jūs įsivaizduokite, kiek Lietuvoje tų neatrastų indėnų genčių gyvena... buduliai, milžinai ir miško fėjos... visas laumes ir undinėles įskaičiavus, tai lietuvių bus 40 milijonų. :) Čia nesikaičiavus sodo nykštukų. :) Tokia statistika netikiu nors tu ką... :) Makenzis (aptarimas) 11:58, 11 vasario 2023 (EET)

It is often difficult to get an accurate estimate of the number of speakers of a language. All figures are only estimates; this is true even for census figures. Some sources do not include all dialects in their figures or may count as a single language two languages identified separately in the ISO 639-3 inventory. Some sources count members of ethnic groups, who, in some cases, may not be speakers of the language. Some sources do not make clear whether they refer to the total number of speakers in all countries, or only to those in one of the countries. We attempt to distinguish first-language (L1) users from second-language (L2) users. In a case where the source combines these into a single number, we identify the population as “all users”, rather than “L1 users” or “L2 users”.

Matosi, kad tie skaičiavimai kažkokie burtai, daug nežinomųjų...--Vaidila (aptarimas) 12:04, 11 vasario 2023 (EET)

Man užtenka skilties stadiono talpa... vienoje vietoje 5 tūkst., kitur 6,2, dab kažkur 10... o kai prasideda burtai, tai teisybės nebus. /// O jeigu keturi oficialūs šaltiniai teigia, kad 5 tūkst. tada jau imu tikėti. Makenzis (aptarimas) 12:15, 11 vasario 2023 (EET)

Tai taip, tuščias burnos aušinimas. Homo ergaster (aptarimas) 12:26, 11 vasario 2023 (EET)

Palieku vle.lt / valoda.lv duomenis, geriau nebus, vis tiek tik spėjimai.--Vaidila (aptarimas) 12:33, 11 vasario 2023 (EET)