Ši diskusija užbaigta ir gali būti suarchyvuota.
Skelbiamas balsavimas dėl straipsnio priskyrimo pavyzdinių kategorijai. Kviečiu išreikšti nuomonę.--Snooker apt. 13:21, 20 rugpjūčio 2010 (EEST)[atsakyti]
UŽ
*-Elainas 10:50, 21 rugpjūčio 2010 (EEST) Naudotojas neatlikęs 25 neatmestų keitimų.[atsakyti]
PRIEŠ
Kitas variantas - pabaigoje pateikti literatūros sąrašą, kur būtų nurodyti išnašose minimi šaltiniai. Ta-Ntalas 22:28, 20 rugpjūčio 2010 (EEST)[atsakyti]
- Pražiūrėjau, atsiimu balsą. Ta-Ntalas 22:48, 20 rugpjūčio 2010 (EEST)[atsakyti]
- Prieš išnašų sąrašą ir yra skiltis "Literatūra", kurioje pateiktos naudotos knygos.--LinasD 22:35, 20 rugpjūčio 2010 (EEST)[atsakyti]
Komentarai
- Šiaip tai atrodo visai neblogai, bet labai jau daug tų citatų... Šiaip jau jos turėtų atsidurti Vikicitatose... Ir šiek tiek nekonkrečiai nurodyta, iš kur jos paimtos. Pavyzdžiui, šv. Tomo Akviniečio Summa Theologica - didelė knyga ([1]), tad norėtųsi, kad jei jau įdėta citata, būtų nurodyta ne tik knyga, bet ir skyrius... Beje, tekste esama ir taisytinų vietų. Pavyzdžiui, iš dalies apie induizmą ([2]) - „Negatyvi tokio požiūrio pusė pasireiškia žmonių išaukštinimu ir gyvūnų nuvertinimu, prastu elgesiu su jais, o pozityvi - jų įtraukimu į moralinę bendruomenę, žudymo ir žiauraus elgesio nepateisinimu, vegetarizmo progagavimu.“. Ką šiuo atveju reiškia „negatyvi“ ir „pozityvi“? --Martynas Patasius 00:55, 21 rugpjūčio 2010 (EEST)[atsakyti]
- Atsižvelgiau į komentarą ir patikslinau citatų šaltinius bei pataisiau induizmo skyrių. Sutinku, kad citatų yra daugokai, tačiau man atrodo, kad jos šiame straipsnyje reikalingos ir atlieka svarbią funkciją. Prireikus dalį jų galima kelti į Vikicitatas, tačiau reikėtų nuspręsti, kaip padaryti patogias nuorodas, kad straipsnio skaitytojai galėtų greitai jas rasti. --LinasD 13:06, 21 rugpjūčio 2010 (EEST)[atsakyti]
- Iš esmės niekur nenurodyta, kiek tų citatų gali būti, o ir straipsnyje jos atrodo gan svarbios. --Snooker apt. 13:56, 21 rugpjūčio 2010 (EEST)[atsakyti]
- Taip... Gal pradėsiu nuo pabaigos: žinoma, „Iš esmės niekur nenurodyta, kiek tų citatų gali būti“, bet pasižiūrėkim, kiek jų yra. Dabartinėje versijoje ([3]) dešiniajame krašte yra 16 citatų. Šešiolika. Man atrodo, kad tai - labai daug (pavyzdžiui, paveikslėlių toje pusėje tėra tik trys). Ir tai - šone, t.y. jos nėra „įaustos“ į rišlų tekstą, o yra išrikiuotos daugmaž atskirai. Sakyčiau, tą patį pasiekti būtų žymiai tikslingiau perkėlus visas jas į Vikicitatas ir rodant į Vikicitatų puslapį šablonu Šablonas:Vikicitatos.
- Toliau - priežastis, dėl kurios man taip parūpo, iš kur konkrečiai paimtos šios citatos. Aš jau anksčiau įtariau, kad jos nėra visiškai tiksliai išverstos. Panagrinėsiu porą pavyzdžių detaliau:
- Konkrečiai man įtarimų sukėlė „Mažiau nusipelnę būtybės egzistuoja labiau nusipelniusiems, kaip kad menkesnės už žmogų egzistuoja vardan jo.“ ([4] - dalis „Atsakau, kad“) - kokia šiuo atveju gali būti kalba apie nuopelnus? Ir išties, tikrojoje citatoje apie nuopelnus nieko nėra. Be to, pasirodo, kad citata gerokai apkarpyta - išties angliškas variantas yra „So, therefore, in the parts of the universe also every creature exists for its own proper act and perfection, and the less noble for the nobler, as those creatures that are less noble than man exist for the sake of man, whilst each and every creature exists for the perfection of the entire universe.“, lotyniškas - „Sic igitur et in partibus universi, unaquaeque creatura est propter suum proprium actum et perfectionem. Secundo autem, creaturae ignobiliores sunt propter nobiliores sicut creaturae quae sunt infra hominem, sunt propter hominem. Ulterius autem, singulae creaturae sunt propter perfectionem totius universi.“ ([5]). Tad verstoji dalis tiksliau būtų verstina kaip „Antra, žemesniosios būtybės egzistuoja dėl aukštesniųjų kaip žemesniosios už žmogų egzistuoja dėl žmogaus.“...
- Imu ir kitą tos pat citatos dalį (aišku, tai yra antra citatos dalis tik straipsnyje, šiaip tai - dvi skirtingos citatos): „Nesvarbu, kaip žmogus elgiasi su gyvūnais, nes Dievas visus juos skyrė žmogui.“. Angliškas tekstas ([6], atsakymas į aštuntąjį prieštaravimą) - „Affection in man is twofold: it may be an affection of reason, or it may be an affection of passion. If a man's affection be one of reason, it matters not how man behaves to animals, because God has subjected all things to man's power, according to Psalm 8:8: "Thou hast subjected all things under his feet": and it is in this sense that the Apostle says that "God has no care for oxen"; because God does not ask of man what he does with oxen or other animals.“, lotyniškas ([7]) - „Ad octavum dicendum quod affectus hominis est duplex, unus quidem secundum rationem; alius vero secundum passionem. Secundum igitur affectum rationis, non refert quid homo circa bruta animalia agat, quia omnia sunt subiecta eius potestati a Deo, secundum illud Psalmi VIII, omnia subiecisti sub pedibus eius. Et secundum hoc apostolus dicit quod non est cura Deo de bobus, quia Deus non requirit ab homine quid circa boves agat, vel circa alia animalia.“. Tad vėl nurėžtas ne tik kontekstas, bet ir to paties sakinio dalis (beje, nenurodant, kad taip yra): tiksliau tas sakinys verstinas kaip „Jei žmogus motyvuojamas proto, nesvarbu kaip žmogus elgiasi su gyvūnais, nes Dievas visa pajungė jam, kaip parašyta aštuntojoje psalmėje.“. Dalis „Jei žmogus motyvuojamas proto“ yra svarbi - tai gerokai pakeičia prasmę to, kas eina toliau (kaip ir posakyje „Mylėk Dievą ir daryk ką nori.“ - suprantama, kad mylint Dievą neišeina norėti kažko blogo). Štai toliau ir rašoma apie tai, kas būna, kai žmogus motyvuojamas ne proto, o „aistrų“ - gailesčio ir žiaurumo.
- Iš to jaučiasi vienas didelis straipsnio trūkumas. Jame pateiktas apibrėžimas „Elgesio su gyvūnais etika yra taikomosios etikos atšaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio su gyvūnais moralinius klausimus.“, bet trečioje pastraipoje rašoma apie tokių teorijų naudojamus požiūrius į gyvūnų moralinį statusą, ir toliau straipsnis nagrinėja iš esmės vien tik tai. Taip pabrėžiami teorijų skirtumai, bet lieka iš esmės nepaminėti jų panašumai. Juk visos jos kone visus veiksmus vertina taip pat. Paimkim pavyzdį: kažkas laiko arklį ir neduoda jam ėsti. Vienos teorijos smerks šį veiksmą dėl to, kad tai padidina suminę kančią, kitos - dėl to, kad taip pasireiškia žiaurumo ir šykštumo ydos, trečios - gal dėl to, kad tai tiesiog neūkiška (išbadėjęs arklys nepaveš vežimo ar pan.). „Išvedimai“ skiriasi, bet negerai būtų nutylėti, kad galutinis rezultatas visais trim atvejais tas pats - „Ne, taip elgtis negalima.“... --Martynas Patasius 01:04, 27 rugpjūčio 2010 (EEST)[atsakyti]
- Citatos eina išvien su tekstu, nes iliustruoja jame apibendrintas mąstytojų idėjas. Jeigu išdėstymas dešinėje neatrodo tinkamas, jas galima nesunkiai "įausti" į bendrą tekstą. Galėčiau tai padaryti.
- Sutinku, kad dalies citatų vertimas gali būti ne visiškai tikslus, nes 1) ne visais atvejais naudojausi pirminiais šaltiniais ir citatas verčiau iš jas mininčių knygų; 2) yra keli neangliškų tekstų vertimų į anglų kalbą variantai, kurie gali skirtis savo niuansais. Galime apie tai diskutuoti ir atlikti taisymus. Kaip pavyzdžius minėtas Tomo Akviniečio citatas straipsnyje pakeisiu.
- Sutinku ir su trečia pastaba. Straipsnis turi trūkumų, nes jame šiuo metu pateikiama tik labai bendra istorinė raida, o įžangoje trumpai pristatomas galimas grupavimas. Apie teorijų panašumus, jų taikomąjį poveikį ir kitus aspektus žadu ateityje parašyti (o galbūt tai greičiau už mane padarys ir kažkas kitas).--LinasD 09:57, 27 rugpjūčio 2010 (EEST)[atsakyti]
- Ką gi, ačiū, džiugu matyti, kad sutariame. --Martynas Patasius 11:17, 28 rugpjūčio 2010 (EEST)[atsakyti]
|
