Apaštalų tikėjimo išpažinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apaštalai, įkvėpti Šventosios Dvasios, rašo Apaštalų tikėjimo išpažinimą. XIII a. miniatiūra.

Apaštalų tikėjimo išpažinimas (arba Apaštalų simbolis; lot. Symbolum Apostolorum, Credo Apostolorum) — seniausias krikščionių tikėjimo išpažinimo tekstas. Kilęs iš Senojo Romos Apaštalų tikėjimo išpažinimo. 325 m. papildytas Nikėjos I susirinkime (vadinamas Nikėjos simboliu) skelbia amžiną Sūnaus, Jėzaus Kristaus, dievystę. 381 m. Konstantinopolio I susirinkime Apaštalų tikėjimo išpažinimas dar papildytas formulėmis, pabrėžiančiomis Šventosios Dvasios dievystę (vadinamas Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimu), yra bendras visoms Rytų ir Vakarų bažnyčioms per Eucharistijos šventimą, krikštą. Neabejotina, kad Apaštalų tikėjimo išpažinimo tekstas daug senesnis, nes jis nuo pirmųjų krikščionybės amžių buvo naudojamas Romos bažnyčios krikšto apeigose. Katalikai vartoja Apaštalų tikėjimo išpažinimą, galutinai suformuluotą Tridento susirinkime (1545–1563).[1] Šis tekstas vadinamas apaštalų, nes yra vienas seniausių tikėjimo simbolių, jame yra elementų, siekiančių apaštalų pamokslų laikus.

Apaštalų tikėjimo išpažinimo tekstas plačiai vartojamas Vakarų Bažnyčioje, katalikų pamaldose, taip pat anglikonų ir kai kurių kitų protestantų, Vakarų apeigų stačiatikių bažnyčiose. Be to, šis tekstas įeina į rožinio maldas.

Tekstas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Graikiškas tekstas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Πιστεύω εἰς θεòν πατέρα παντοκράτορα, ποιητὴν οὐρανοῦ καὶ γῆς.

Καὶ εἰς Ἰησοῦν Χριστòν, υἱὸν αὐτοῦ τòν μονογενῆ, τòν κύριον ἡμῶν, τòν συλληφθέντα ἐκ πνεύματος ἁγίου, γεννηθέντα ἐκ Μαρίας τῆς παρθένου, παθόντα ὑπὸ Ποντίου Πιλάτου, σταυρωθέντα, θανόντα, καὶ ταφέντα, κατελθόντα εἰς τὰ κατώτατα, τῇ τρίτῃ ἡμέρᾳ ἀναστάντα ἀπò τῶν νεκρῶν, ἀνελθόντα εἰς τοὺς οὐρανούς, καθεζόμενον ἐν δεξιᾷ θεοῦ πατρὸς παντοδυνάμου, ἐκεῖθεν ἐρχόμενον κρῖναι ζῶντας καὶ νεκρούς.

Πιστεύω εἰς τò πνεῦμα τò ἅγιον, ἁγίαν καθολικὴν ἐκκλησίαν, ἁγίων κοινωνίαν, ἄφεσιν ἁμαρτιῶν, σαρκὸς ἀνάστασιν, ζωὴν αἰώνιον. Αμήν.

Lotyniškas tekstas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Credo in Deum Patrem omnipotentem, creatorem caeli et terrae.

Et in Iesum Christum, Filium eius unicum, Dominum nostrum, qui conceptus est de Spíritu Sancto, natus ex María Vírgine, passus sub Pontio Pilato, crucifíxus, mortuus, et sepultus, descendit ad inferos, tertia die resurrexit a mortuis, ascendit ad caelos, sedet ad dexteram Dei Patris omnipotentis, inde venturus est judicare vivos et mortuos.

Credo in Spíritum Sanctum, sanctam Ecclesiam catholicam, sanctorum communionem, remissionem peccatorum, carnis resurrectionem, vitam aeternam. Amen.

Lietuviškas tekstas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra dvi lietuviškos katalikų tikėjimo išpažinimo versijos.[2] Pirmoji buvo vartojama iki XXI a. pradžios, antroji (Nikėjos-Konstantinopolio) – maždaug nuo 2010 m.

Apaštalų tikėjimo išpažinimas:[3]

Cquote2.png Tikiu į Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją; ir į Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.

Cquote1.png


Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas:[4]

Cquote2.png Tikiu į vieną Dievą, visagalį Tėvą, dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.
Tikiu į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo: Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo; gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienos prigimties su Tėvu. Per jį visa yra padaryta. Jis dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi. Valdant Poncijui Pilotui, jis dėl mūsų buvo prikaltas prie kryžiaus, nukankintas ir palaidotas. Kaip Šventajame Rašte išpranašauta, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių. Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti ir viešpataus per amžius.
Tikiu į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus. Tikiu vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. Pripažįstu vieną Krikštą nuodėmėms atleisti. Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Amen.

Cquote1.png


Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kęstutis Dailydė (2001-12-10). „Apaštalų simbolis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-07-30. 
  2. Tikėjimo išpažinimas. Katalikai.lt (tikrinta 2022-02-08).
  3. Apaštalų tikėjimo išpažinimas. Bernardinuparapija.lt (tikrinta 2022-02-08).
  4. Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas. Bernardinuparapija.lt (tikrinta 2022-02-08).