Antrasis Sudano pilietinis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Antrasis Sudano pilietinis karas
Data 1983 - 2005 m.
Vieta Pietų Sudanas, Žydrasis Nilas, Nubos kalnai
Rezultatas Naivašos taikos sutartis, 2011 m. Pietų Sudano nepriklausomybės referendumas, Pietų Sudano nepriklausomybė
Kariaujančios pusės
Sudanas Sudanas Flag of South Sudan.svg Pietų Sudano išsilaisvinimo judėjimas
Vadovai ir kariniai vadai
Gaafar Nimeiry,
Abdel Rahman Swar al-Dahab,
Sadiq al-Mahdi,
Omar Hasan Ahmad al-Bashir
John Garang
Nuostoliai
apie 1-2 milijonus žuvusių (daugiausiai civilių, nuo bado ir skurdo)

Antrasis Sudano pilietinis karas vyko nuo 1983 iki 2005 m. Tai buvo pilietinio konflikto, kuris prasidėjo 1955 m. kaip pirmasis Sudano pilietinis karas tarp šiaurės ir pietų Sudano tautų, tęsinys. Nors šis karas vyko Pietų Sudano teritorijoje, konfliktai išsiplėtė iki Žydrojo Nilo ir Nubos kalnų teritorijų.

Šio pilietinio karo metu žuvo apie 2 milijonus gyventojų, dauguma iš jų civiliai. Tai yra daugiausiai aukų pareikalavęs konfliktas nuo II pasaulinio karo laikų. Antrasis Sudano pilietinis karas baigėsi 2005 m. pasirašius Naivašos taikos sutartį.

Konflikto eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis Sudano pilietinis karas baigėsi, kai buvo pasirašyta Adis Abebos sutartis. Pagal ją 1972 m. pietiniam Sudanui buvo suteikta atskira autonomija.

Tačiau netrukus įtampa tarp regionų vėl pradėjo augti. Ypač tai atsispindėjo, kuomet aštunto dešimtmečio pabaigoje Sudano prezidentas Gaafar Nimeiry norėjo kontroliuoti pietiniame Sudane rastus naftos gręžinius. 1983 m. prezidentas, spaudžiamas šiaurėje vyravusių islamistų, paskelbė Sudaną islamo respubliką, tokiu būdu prijungiant ir pietinį Sudaną. Pietų Sudano autonomija buvo sugriauta ir sustabdytas Adis Abebos sutarties galiojimas. Taip prasidėjo antrasis pilietinis karas.

Tuo pačiu metu pietiniame Sudane, kaip atsvara Sudano vyriausybei, susikūrė Pietų Sudano išsilaisvinimo judėjimas. Šis judėjimas kovojo už Pietų Sudano nepriklausomybę. Pirmuoju judėjimo vadovu tapo John Garang.

1989 m. susikūrė nacionalinis demokratijos aljansas, kuris jungė 13 politinių judėjimų ir partijų. Šis judėjimas aktyviai priešinosi Sudano vyriausybės veiksmams ir karo plitimui. Būtent šis aljansas pastūmėjo kovojančias puses pasirašyti Naivašos taikos sutartį. Tai buvo padaryta 2005 m. sausio 9 d. Nairobyje.

Po konflikto praėjus 6 metams buvo surengtas Pietų Sudano nepriklausomybės referendumas. Jo rezultatai (98.83% balsavo už Pietų Sudano nepriklausomybę) leido 2011 m. liepos 9 d. Pietų Sudaną paskelbti nepriklausoma respublika.