Antanas Savickis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Antanas Savickis (apie 1782 m. kovo 25 d. Kretingos valsčiuje, Žemaitijoje – 1836 m. gegužės 11 (23) d. Žemalėje) – Romos katalikų kunigas ir medikas, poetas bei vertėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Kalvarijos parapijinėje mokykloje, vėliau studijavo mediciną Vilniaus universitete. 1812 m. parašė medicinos daktaro disertaciją. Tarnavo karo gydytoju Napoleono kariuomenėje.

1819 m. baigė Varnių kunigų seminariją. Tais pačiais metais įšventintas kunigu, vikaravo įvairiose Žemaičių vyskupijos parapijose: Tirkšlių Kristaus Karaliaus, nuo 1827 m.Gargždų Šv. arkangelo Mykolo, nuo 1828 m.Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato, nuo 1829 m.Židikų Šv. Jono Krikštytojo; nuo 1834 m. atkeltas į Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Pastarajame miestelyje tarnavo iki pat mirties, palaidotas Žemalės kapinėse.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antanas Savickis paliko rankraščiuose grožinių kūrinių: „Baikos, arba pasakos“, „Pradžia visokių satyrų, arba prikalbusių“. Spausdinta A. Savickio kūryba pirmą kartą paskelbta 1955 m. išleistoje antologijoje „Lietuvių poezija. XX amžius".

Vertė iš lotynų kalbos ir išleido religinę literatūrą:

  • T. Kempiečio „Apey sekima Chrystusa Pona knigas kietures, metuose 1441 paraszytas / o dabar ysz łotiniszkos ant źemaytyszkos kałbas diel nuopełna dusziu nobaźnu yszgulditas par kuniga Antona Sawicki Tyrkszluse“ (1828)
  • Šv. Augustino kūrinių ištraukas: „Kałbas dusziu su Diewu, iszimtas isz knigu Szwęta Augustyna.“ (1829)

Kūryba pasižymi didaktiškumu ir idealizmu, joje gausu tuo metu lietuvių kalboje naudotų svetimybių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]