Andrea Pirlo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Andrea Pirlo
Andrea Pirlo Juventus.jpg
Asmeniniai duomenys
Pilnas vardasAndrea Pirlo
Gimimo data 1979 m. gegužės 19 d. (39 metai)
Gimimo vieta FleroItalija
Ūgis1,77 m
Svoris65 kg
PravardėMetronomo, il professore, Mozart
Klubai
Dabar žaidžia baigęs karjerą
Pozicija saugas
Jaunimo klubai
1994-1995Brescia
Profesionalūs klubai*
19951998
19982001
19992000
2000
2001
2001-2011
2011-2015
2015-2017
Brescia
Internazionale
Reggina (skol)
Internazionale
Brescia (skol)
AC Milan
Juventus
New York City FC
47 (6)
18 (0)
28 (6)
4 (0)
10 (0)
284 (32)
119 (16)
60 (1)
Nacionalinė komanda**
2002-2015Italija Italija116 (13)[1]

* Skaičiuojama tik pasirodymai ir įvarčiai vietinėje lygoje
Duomenys 2015 m..
** Nacionalinės komandos pasirodymų ir
įvarčių duomenys 2015 m..

Andrea Pirlo (it. Andrea Pirlo; g. 1979 m. gegužės 19 d.) – buvęs futbolininkas, Italijos rinktinės ir New York City FC klubo saugas. A. Pirlo dažnai laikomas geriausiu pasaulyje savo pozicijos žaidėju, turinčiu puikią kamuolio kontrolę, techniką, driblingo bei tikslių perdavimų sugebėjimus.[2] A. Pirlo dažnai sėkmingai įvykdydavo standartinių padėčių ir baudinių smūgius, taip pat žaidėjas žinomas dėl labai tikslių ilgų perdavimų bei smūgių.[3]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimas klubuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo profesionalo karjerą A. Pirlo pradėjo 1995 m. Brescia klube. Per trejus metus jis sužaidė 47 rungtynes ir pelnė 8 įvarčius. 1997 m. kartu su komanda tapo Serie B čempionu.

1998 m. perėjo į Internazionale Milano komandą. Čia per trejus metus buvo išnuomotas Reggina ir Brescia ekipoms.

2001 m. italas perėjo į kitą Milano ekipą AC Milan. Čia saugas žaidė 10 metų, per kuriuos sužaidė 284 rungtynėse ir pelnė 32 įvarčius. Su šia ekipa A. Pirlo tapo po 2 kartus Serie A, UEFA čempionų lygos ir Europos Supertaurės laimėtoju, po vieną kartą triumfavo Italijos futbolo taurės ir super taurės turnyruose. Po 20102011 m. sezono A. Pirlo neatnaujino sutarties su Milano ekipa ir pasitraukė abipusiu susitarimu.[4]

2011 m. gegužės 24 d. kaip laisvas agentas pasirašė trejų metų sutartį su Juventus klubu.[5] Per pirmas Serie A rungtynes su Juventus ekipa A. Pirlo atliko 2 rezultatyvius perdavimus, o komanda šventė pergalę 4-1 prieš Parma ekipą.[6] 2012 m. vasario 18 d. A. Pirlo pelnė pirmąjį įvartį naujai komandai.

Keturis metus iš eilės su Juventus A. Pirlo tapo lygos čempionu, taip pat du kartus Super taurės laimėtoju. 2012 m. A. Pirlo tapo Serie A geriausiu žaidėju ir geriausiu italu žaidėju, o 2013 m. dar kartą tapo geriausiu lygos žaidėju.[7]

2014 m. birželio 11 d. pratęsė kontraktą su komanda dar dvejiems metams iki 2016 m.[8]

2014 m. gruodžio 16 d. A. Pirlo buvo pripažintas geriausiu Serie A žaidėju trečius metus iš eilės. Žaidėjas taip buvo įtrauktas į geriausios Serie A metų komandos sudėtį.[9]

Tris kartus iš eilės pelnęs Seria A čempionų laurus su Turino ekipa, prieš 2015 m. sezoną, liepos 6 d., buvo pranešta, kad italas keliasi į JAV, kur prisijungs prie New York City FC komandos.[10]

Iš viso JAV italas sužaidė 60 rungtynių MLS lygoje ir dar 2 taurės varžybose. Per trejus metus A. Pirlo pelnė įvartį ir atliko 18 rezultatyvių perdavimų. 2017 m. pabaigoje italas paskelbė apie karjeros pabaigą.[11]

Žaidimas rinktinėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinėje komandoje žaidžia nuo 2002 m. rugsėjo 7 d., su rinktine žaidė 2006 m. pasaulio čempionate, kur per šešerias rungtynes įmušė vieną įvartį, atliko du rezultatyvius perdavimus, o pirmosiose rungtynėse bei pusfinalyje išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju.

2012 m. Europos čempionate tapo rinktinės vicekapitonu. Pirmose rungtynėse su ispanais A. Pirlo atliko rezultatyvų perdavimą, antrose rungtynėse įmušė pats, o trečiose po jo perdavimo vėl buvo įmuštas įvartis. Turnyro ketvirtfinalyje su Anglija žaidimas baigėsi baudiniais. A. Pirlo atliko taip vadinamą Panenka baudinį ir lengvai nuginklavo vartininką.[12] Laimėję baudinius 4-2 italai pateko į pusfinalį. Šiame turnyre A. Pirlo tapo tris kartus rungtynių žaidėju bei pateko į viso turnyro geriausių žaidėjų komandą.[13]

2013 m. FIFA konfederacijų taurės turnyre kartu su Italijos rinktine A. Pirlo tapo 3 vietos nugalėtoju.

2014 m. A. Pirlo pateko į Italijos rinktinę XX pasaulio futbolo čempionatui Brazilijoje. 2014 m. birželio 12 d. žaidėjas pranešė, kad po šio čempionato pasitrauks iš rinktinės.[14]

2014 m. rugsėjo 8 d. pasikalbėjęs su naujuoju rinktinės treneriu Antonio Conte žaidėjas nusprendė sugrįžti į Italijos rinktinę.[15]

Rinktinėje sužaidęs 109 rungtynes A. Pirlo yra penktas pagal šį rodiklį Italijos istorijoje.

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pasaulio čempionas (2006 m.)
  • Serie A čempionas – 2004, 2011, 2012, 2013, 2014 m.
  • Serie B čempionas – 1996–1997 m.
  • UEFA Čempionų Lygos laimėtojas – 2002–2003, 2006–2007 m.
  • UEFA supertaurės laimėtojas – 2003, 2007 m.
  • Italijos taurės čempionas – 2002–2003 m.
  • Italijos supertaurės laimėtojas – 2004, 2012, 2013 m.
  • Geriausias Serie A žaidėjas – 2012, 2013, 2014

Dalyvavimas čempionatuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čempionatas Rinktinės vieta Sužaidė
rungtynių
Įvarčiai 0Geltonos kortelės0 0Raudona kortelė už 2 geltonas0 0Tiesioginė raudona kortelė0
Pasaulio čempionatai
Vokietija 2006 1 vieta 7 1 0 0 0
Pietų Afrika 2010 I etapas 1 0 0 0 0
Brazilija 2014 I etapas 3 0 0 0 0
Žemyno čempionatai
Portugalija 2004 I etapas 2 0 0 0 0
Austrija-Šveicarija 2008 ketvirtfinalis 3 1 2 0 0
Lenkija-Ukraina 2012 2 vieta 6 1 0 0 0

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]