Amber Food grupė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Amber Food grupėlietuviško kapitalo uždara akcinė bendrovė, valdanti virš 50 restoranų visoje Lietuvoje.[1] Veikia nuo 1994 m., yra tapusi viena didžiausių maitinimo paslaugas teikiančių įmonių grupių Baltijos šalyse.[2] Įmonės akcijas valdo Amber Food vadovas Gediminas Balnis.[3] Iki 2022 m. gegužės tarp akcininkų buvo ir bendrovė „Deltos investicijos“, priklausanti Visvaldui Matijošaičiui.[4]

Antrinės įmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amber Food grupei priklauso:

  • „Beer Garden“
  • „Charlie Pizza“
  • „EatSUSHI“
  • „Grill Terrace“
  • „Guacamole“
  • „Katpėdėlė“
  • „La Crepe“
  • „Lunch up“
  • „Manami“
  • Viešbutis ir restoranas „Metropolis“[5]
  • „Mollusca“
  • „Skonis“
  • „Sugamour“
  • „WOKout“

Iki 2022 m. kovo 1 d. Amber Food administravo restoranų tinklą „Carskoje Selo“.[6]

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Amber Food sulaukė kritikos dėl sąsajų (per akcininką Visvaldą Matijošaitį) su veiklos Rusijoje nenutraukiančia „Vičiūnų grupe“. Kovo pabaigoje maisto išvežiojimo paslaugas teikiančios įmonės „Wolt“ ir „Bolt“ pašalino Amber Food grupės restoranus iš savo sistemų, tačiau gavusios patikinimą, kad veikla Rusijoje nutraukiama, bendradarbiavimą su restoranais atnaujino.[7] Balandžio mėnesį paaiškėjus, kad „Vičiūnų grupė“ Rusijoje veiklą tęs dar kelis mėnesius,[8] balandžio 12 d. Kaune buvo surengtas protestas prie restorano „Charlie Pizza“,[9] o balandžio 20 d. platesnio masto akcija prie daugelio Amber Food grupės restoranų.[10] Tą pačią dieną „Wolt“ ir „Bolt“ dar kartą pašalino restoranus iš savo platformų.[11] Amber Food grupės vadovas Gediminas Balnis pavadino kritiką „politikavimu“ ir kenkimu Lietuvos įmonėms, kuriose įdarbinti nuo karo pabėgę ukrainiečiai.[12]

2022 m. gegužės 31 d. Gediminas Balnis perpirko su V. Matijošaičiu siejamų įmonių kontroliuojamas akcijas ir tapo vieninteliu Amber Food akcininku. Atsižvelgiant į tai, buvo atnaujintas bendradarbiavimas su „Wolt“ ir „Bolt Food“ platformomis.[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]