Altynas

Altynas (rus. алты́н, алты́нник) – istorinė Rusijos moneta, pradžioje sidabrinė, vėliau – varinė 3 kapeikų moneta.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas primena tot. алтын 'auksas'. Tačiau altynai niekada nebuvo kaldinami iš aukso, tad monetos pavadinimas negalėtų būti kilęs iš šio žodžio.

Rusų monetų kolekcininkas Igoris Spaskis pasiūlė hipotezę, kad žodis altyn kilęs iš tot. алты 'šeši'^[1]^[2], nes 1 altynas lygus 6 dengoms.

Aukso Ordos pinigų sistemoje altynas irgi reiškė 6 dengų vertės monetą. Žodžių junginys tot. алты тиен 'šešios dengos' pagal tiurkų kalboms būdingą sinharmonizmo dėsnį susiliejo į vieną žodį ir susidarė naujas žodis tot. алтын.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIV a. pabaigoje rusų kunigaikštystėse imta kaldinti dengas, o altyną naudoti kaip pinigų skaičiavimo vienetą. Altynas buvo lygus 6 dengoms. Po didžiosios kunigaikštienės Elenos Glinskajos (valdė 1533–1538 m.) reformos altynas buvo lygus 6 Maskvos dengoms su kardais arba 3 Novgorodo dengoms su ietimis (kapeikoms, nuo rus. копье, kopjo 'ietis').

Skaičiuojant pinigus altynus galėjo naudoti kaip tarpinį piniginį vienetą perskaičiuojant rusiškus dešimtainius pinigus į dvyliktainius totorių pinigus arba atvirkščiai. To meto rublį sudarė 200 dengų (arba kitaip 33 altynai ir 2 dengos), bet 3 rublius sudarydavo šimtas altynų. Manoma, kad tai leisdavo altynus naudoti kaip pinigų skaičiavimo priemonę.

Kaip realią monetą altynus ėmė kaldinti iš vario 1654 m. valdant Aleksejui Michailovičiui.

1704 m., valdant Petrui I, imta altynus kaldinti iš sidabro. Sidabrinius altynus kaldino iki 1718 m.

1839 m., valdant Nikolajui I, ėmė vėl kaldinti altynus, Tada tai buvo variniai trikapeikiai, kurie tapo tradicine smulkia rusiška moneta.

Tarybų Sąjungoje smulkias varines kapeikas, jų tarpe ir 3 kapeikų, ėmė kaldinti 1924 m. Nuo 1926 m. iki 1991 m. trijų kapeikų monetas kaldino iš geltono vario-aliuminio lydinio. Tokias 3 kapeikų monetas rusiškai irgi neretai vadino altynais. Po 1991 m. 3 kapeikų monetų nekaldina.

15 kapeikų monetas, pradėtas kaldinti 1766 m., liaudis vadino rus. пятиалтынный 'penkiaaltyninis'.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

3 kapeikos (1913 m.)
3 kapeikos (TSRS, 1924 m.).
3 kapeikos (TSRS, 1930 m.).
3 kapeikos (TSRS, 1956 m.).
3 kapeikos (TSRS, 1981 m.).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Спасский, И. Г. Алтын в русской денежной системе. / В кн.: Краткие сообщения Института истории материальной культуры АН СССР, вып. 66. – 1956.
↑ Спасский, И. Г. Русская монетная система. – Л.: Аврора, 1970. – с. 105.

Узденников В. Монеты России (1700–1917): Издание третье. – М.: Collector’s Books; IP Media Inc., 2004.

[1] Спасский, И. Г. Алтын в русской денежной системе. / В кн.: Краткие сообщения Института истории материальной культуры АН СССР, вып. 66. – 1956.

[2] Спасский, И. Г. Русская монетная система. – Л.: Аврора, 1970. – с. 105.

[1]

[2]