Aloro–Pantaro tautos

Aloro–Pantaro
Paplitimas	Indonezija
Kalbų skaičius	~15
Kilmė	transgvinėjinės? vakarų bomberajų Timoro–Aloro–Pantaro Aloro–Pantaro
Geografinis paplitimas
Klasifikacija	Aloro, Pantaro

Aloro–Pantaro tautos – Pietryčių Azijos tautų grupė, gyvenanti Indonezijoje, Mažosiose Sundos salose, Aloro ir Pantaro salose. Populiacija – apie 130 tūkst. žmonių. Sudaro tarpinę grandį tarp austroneziečių ir papuasų. Jų kalbas bandoma priskirti prie transgvinėjinių kalbų, kurioms priklauso ir papuasų kalbos. Jų kalbos artimos šiaurės vakarų Naujosios Gvinėjos (kondų, jahadianų) ir Timoro tautų (bunakų, makajeajų, fatalukų) kalboms. Dauguma Aloro–Pantaro tautų atstovų misionierių atversti į krikščionybę (katalikai, reformatai), dalis – musulmonai. Gausiai išlikę senosios tikybos bruožai, ypač kalnuose.

Pagrindinės tautos: abujai, blagarai, voisikai, kabolai, kafojai, kujai, kelonai, kolanai, lamai, nedebangai, tanglapujai, tevai ir kt.

Aloro–Pantaro tautos yra rytų Indonezijos autochtonai, paveikti austronezinių tautų kultūrinei įtakai. Gyvena daugiausia salų centrinėse dalyse, o pakrantėse gyvenantys perėmė austroneziečių kalbas ir papročius (pvz., aloriečiai). Iki XX a. vid. salų pakrantėse buvo nedidelės valstybėlės, valdžiusios kalnų tautas. Iki XX a. 4-ojo dešimtmečio praktikuota galvų medžioklė. Ypač gerbiami drakonai-nagai.

Verčiasi daugiausia tropine žemdirbyste (kukurūzai, ryžiai, šakniagumbiai, bananai), medžiokle.

• 
  Abujų moterys XX a. pr.
• 
  Abujų šokis
• 
  Aloro salų gyventojų būstas (XX a. pr.)