Allan Hills 84001

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Meteorito fragmentas

Allan Hills 84001 (dažnai trumpinama ALH84001) tai meteoritas, atrastas 1984 gruodžio 12 dieną Alan Hilse, Antarktidoje. Jį atrado Jungtinių Amerikos Valstijų meteoritų medžiotojai, dalyvaujantys ANSMET projekte. Meteorito masė buvo 1,93 kg. 1996 metais žinios apie šį meteoritą pasklido, mokslininkams pranešus, jog meteorite gali būti gyvybės Marse įrodymų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Meteoritas ALH84001 ilgą laiką Marso paviršiuje ištūnojo kaip niekuo neišsiskiriantis prieš 4,5 milijardo metų susiformavusios vulkaninės uolienos gabalėlis. Maždaug po milijardo metų, dėl sąveikos su vandeniu, jo vidinė cheminė sudėtis pasikeitė. Po to, šis uolienos gabalėlis liko gulėti Marso paviršiuje, kol maždaug prieš 16 milijonų metų į Marsą įsirėžė didelis kūnas – kometa arba asteroidas, išmušdamas dalį Marso medžiagos. Smūgis buvo toks stiprus, kad kai kurios išmuštos dalelės įgijo pakankamai didelį greitį, įveikė Marso gravitaciją ir milijonus metų skriejo tarpplanetinėje erdvėje. Galiausiai, prieš 13 000 metų viena nuolauža nukrito į Žemę. 1984 metais meteoritą atrado „meteoritų medžiotojai“ Allen Hillse, Antarktidoje.

Galima gyvybė[taisyti | redaguoti kodą]

Meteorito struktūros, kurias kai kurie mokslininkai laiko į bakterijas panašių gyvybės formų fosilijomis.

1996 metais NASA mokslininkai paskelbė, kad ALH84001 meteorite yra Marso gyvybės įrodymų. Meteorite esančios mažytės struktūros atrodė labai panašios į fosilizuotas bakterijas Žemėje. Meteorite taip pat buvo aptiktas magnetitas - geležies oksidas. Žemėje magnetitas susidaro tam tikrų bakterijų kūnuose. Taip pat buvo aptiktos neįprastos mikroskopinės karbonatų globulės. Manoma, kad jas išskyrė gyvi organizmai.

Karbonatų Žemėje randama daug. Netgi kreida, kuria rašome mokykloje ant lentos, yra paprasčiausias kalcio karbonatas CaCO3. Tačiau karbonatai, atrasti ALH84001 meteorite, buvo visiškai unikalūs. Mokslininkai negali pasakyti, kur Marse šis uolienos gabalas stūksojo prieš kometos ar asteroido smūgį, taip pat nežino, kokia jo evoliucijos istorija. Nėra žinoma, kaip susiformavo atrastosios karbonatų globulės. Būtent šios globulės privertė mokslininkus galvoti, kad kažkada gyvi organizmai egzistavo Marso paviršiuje.

Yra dalis mokslininkų, kurie ir šiandien mano, kad meteorite ALH84001 yra gyvybės Marse įrodymų. Nepaisant to, dauguma mokslininkų mano, kad šie įvairūs mikroskopiniai dariniai galėjo susidaryti geologinių ir cheminių procesų metu.

Svalbardo salyne buvo atrastos uolos, kuriose esančios karbonatų globulės yra labai panašios į tas, kurios matomos meteorite iš Marso. Svalbarde atrastos globulės susiformavo geologiškai.

Uolienoje, esančioje Špicbergene, globulės susidarė, kai prieš maždaug milijoną metų išsiveržė ugnikalnis, išliedamas magmą. Karbonatų globulės buvo rastos uolienose, kurias vulkanas išspjovė išsiveržimo metu. Globules supančio mineralo olivino analizė parodė, kad jis susidarė Žemės plutoje, 40-50 km gylyje. Prieš išsiveržimą, jis buvo išsilydęs ir kai per išsiveržimą buvo išspjautas jau po kelių dienų atvėso ir sukietėjo. Vykstant kietėjimui, karbonato globulės tapo įstrigusios uolienoje.

Jokie gyvi organizmai negalėjo egzistuoti išsilydžiusių nuo karščio uolienų aplinkoje. Net mikrobai negalėjo kolonizuoti išsilydžiusios medžiagos, nes tam turėjo tik kelias dienas, kol medžiaga atšalo, sukietėjo ir jos viduje įstrigo karbonatų globulės.

Ramano spektrometru mokslininkai ištyrė tūkstančius ALH84001 meteorito globulių ir Špicbergene atrastų uolienose esančių globulių. Nors jos yra labai panašios, negalima tvirtinti, kad Svalbardo salyne atrastos globulės yra tokios pačios kaip globulės meteorite ALH84001 ir negalima tvirtinti, kad jos susiformavo tomis pačiomis sąlygomis.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]