Alina Gailiūnienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Alina Gailiūnienė-Vyšniauskaitė
Gimė 1933 m. balandžio 1 d.
Kaune
Veikla Lietuvos pediatrė endokrinologė, sporto medikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

Alina Gailiūnienė-Vyšniauskaitė (g. 1933 m. balandžio 1 d. Kaune) – Lietuvos pediatrė endokrinologė, sporto medikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958 m. baigė Minsko valstybinį medicinos institutą. 1990 m. medicinos mokslų daktarė.

1965-1968 m. dirbo Baltarusijos mokslų akademijos Branduolinių tyrimų instituto Endokrinologijos skyriuje. 1968-1992 m. ir nuo 1996 m. Lietuvos kūno kultūros instituto (nuo 1999 m. Lietuvos kūno kultūros akademija), 1991-1992 m. ir 1996-2001 m. Fiziologijos ir biochemijos katedros vedėja. Nuo 1992 m. profesorė.

1976-1980 m. TSRS moterų rankinio rinktinės gydytoja, 1980-1989 m. – Lietuvos sunkiosios atletikos, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, sportinių žaidimų rinktinėse.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinio darbo sritis: amžiaus tarpsnių fiziologija, medžiagų apykaita, stresas ir adaptacija, nuovargio ir persitreniravimo sindromai.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sporto biochemija, 1978 m., 2 leid. 1981 m.
  • Humoraliniai nuovargio pagrindai, 1990 m.
  • Biochemija, 1999 m.
  • Sporto biochemija, su K. Milašiumi, 2001 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas ŽilinskasAlina Gailiūnienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 329 psl.