Algis Bražėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Algis Bražėnas (g. 1943 m. birželio 1 d. Mažeikiai, Molėtų valsčius – m. 2012 m. balandžio 21 d. Panevėžys) – Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Palaidotas Smiltynų kapinėse, Domeikavos sen., Kauno raj.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1968 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1995 m. habilituotas technologijos mokslų daktaras.

1968–1995 m. KPI (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas), nuo 1995 m. KTU Panevėžio filialo dėstytojas; nuo 1996 m. profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė originalią aparatūrą mažacikliam nuovargiui ir vietinėms deformacijoms matuoti, keletą kompiuterinių programų mechaniškai nevienalyčių suvirintųjų sujungimų įtempimui ir deformacijoms apskaičiuoti. 6 išradimų iš mechaniškai nevienalyčių suvirintųjų sujungimų stiprumo ir mažaciklio nuovargio tyrimų autorius.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Metalo pjovimo įrankiai, vadovėlis, su kitais, 1991 m.
  • Strength and low cycle fatigue of mechanically heterogeneous butt welded joints, Kaunas, 2002 m. ISBN 9955-08-192-4
  • Eksperimentinės mechanikos pagrindai, vadovėlis, Šiaulių universitetas, Kauno technologijos universitetas, Šiauliai, Šiaulių universiteto leidykla, 2006 m. ISBN 9986-38-663-2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algis Bražėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 461 psl.