Algirdas Laucius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Algirdas Laucius
Gimė 1928 m. liepos 6 d.
Gyvakarai, Kupiškio valsčius
Mirė 1995 m. rugsėjo 3 d. (67 metai)
Vilnius
Veikla dailininkas keramikas
Partija 1965 m. SSKP
Alma mater 1953 m. LSSR dailės institutas

Algirdas Laucius (1928 m. liepos 6 d. Gyvakaruose, Kupiškio valsčius – 1995 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas keramikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. baigė LSSR dailės institutą. 19531961 m. Vilniaus statybinių medžiagų kombinato Keramikos cecho viršininkas. 1961–1964 m. Lietuvos dailės muziejaus Parodinio ir dailės propagandos skyriaus vedėjas. 1964–1986 m. LSSR dailės fondo direktorius.[1] 19731982 m. LSSR dailininkų sąjungos Taikomosios dailės sekcijos pirmininkas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrė daugiausia dekoratyvinių vazų komplektus („Kontrastai“ 1972 m., „Ruduo“ 1973 m., „Jurginai“ 1976 m., „Ažūrinės“ 1978 m., „Sausra“ 1987 m.) ir dekoratyvines vazas, dubenis („Velnių šokis“, „Ąsotis“, abu 1966 m., „Tinklai“ 1967 m., „Archainis“ 1976 m., „Obels žiedai“ 1988 m.), servizus. Sukūrė keramikos interjerams (18 dekoratyvinių vazų komplektas Iževsko mašinų gamyklos kultūros namams, 1968 m.). Kūriniai monumentalūs, architektoniški, dekoratyvūs, liaudies buitinių indų ir gamtos įkvėptų formų. Dažniausiai naudojo šamotinį molį, įvairių spalvų žvilgančias, matines, kraklė glazūras, derino faktūrinius, lygius ir ažūrinius paviršius.[2]

Nuo 1955 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Italija, Kanada, Prancūzija, Lenkija, Vokietija ir kitur). Individualios parodos:

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1971 m., 1973 m. Tarptautinės keramikos parodos Faenzoje I laipsnio diplomai
  • 1978 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jūratė Važgauskaitė. Algirdas Laucius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 488-489
  2. Jūratė Meilūnienė. Algirdas Laucius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 606 psl.