Alfonsas Mėlynis - Vaikutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – neenciklopedinis stilius
Jei galite, sutvarkykite.
Alfonsas Mėlynis - Vaikutis
Gimė 1897 m. sausio 13 d.
Naršėnai, Zarasų apskritis
Mirė 1949 m. rugpjūčio 2 d. (52 metai)
Mordovija Javos lageris
Tėvas Aleksandras Mėlynis
Motina Ona Zabielaitė
Sutuoktinis (-ė) Stefanija Blaževičiūtė
Vaikai Vanda Repšienė, Genė Mėlynytė, Janina Cicėnienė, Danguolė Kondratavičienė, Rimantas Mėlynis, Stasys Mėlynis, Jonas Rimaldas Mėlinis.
Veikla nepriklausomybės kovų dalyvis, ūkininkas, seniūnas
Žymūs apdovanojimai

1919 m. ir 1921 m. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius

Alfonsas Mėlynis - Vaikutis (g. 1897 m. sausio 13 d. Jakunčiuose, Antalieptės vlsč. Zarasų apskrityje - m. 1949 m. rugpjūčio 2 Mordovijoje, Javos konclageryje) Nepriklausomybės kovų savanoris, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius.

Tėvui anksti mirus motina ištekėjo už Kazimiero Vaikučio ir persikėlė į jo tėviškę Jakunčių kaime, tad Alfonsas užaugo su patėvio pavarde.

Veikla nepriklausomybės kovose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. birželio 17 d. Alfonsas savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės I -jį pėst. LDK Gedimino pulką. Po mėnesio apmokymų Vyžuonėlų dvare, skiriamas į 4 kuopą ir siunčiamas į Zarasų frontą Kruopelių - Murliškių linijoje. Tuo metu bolševikų kariuomenė buvo įsitvirtinusi Bružų kaime, abipus plento Utena - Zarasai ir šiose pozicijoje laikėsi iki 1919 m. rugpjūčio 24 d. Tos dienos 13 val. Pirmasis pėstininkų pulkas pradėjo puolimą ir išmušęs bolševikus iš Bružų - Galminių pozicijų, pergalingai vijo iki Zarasų miesto.

Šiose puolamose kautynėse pasižymėjęs Alfonsas Mėlynis - Vaikutis apdovanojamas pirmuoju Vyčio kryžiumi (1919 m. gruodžio 9 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymas Nr. 202). Vėliau karžygis pasižymėjo 1919 m. lapkričio 22 d. Radviliškio kautynėse su bermontininkais ties Radviliškiu, 1920 m. spalio mėn. - su lenkais ties Perloja, Už tai 1921 m. sausio 14 d. įsakymu kariuomenei Nr. 9 apdovanotas antruoju Vyčio kryžiaus ordinu.1921 m. gruodžio 2 d. paleistas iš kariuomenės į atsargą jaun. puskarininkiu.

Vėlesnė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventi sugrįžo į Jakunčių kaimą. 1924 - 1927 m. tarnavo Zarasų pasienio policijos Suntupių ruože. Palikęs tarnybą pasienio policijoje, ūkininkavo Kunotų kaime, (Zarasų apskr.) iš Vencavų dvaro gautame ūkyje. Buvo aktyvus šaulių sąjungos narys, Naujasodžio apylinkės seniūnas, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis.

Artėjant antrai sovietinei okupacijai, pasitraukė į Žemaitiją, stojo į Tėvynės apsaugos rinktinę, dalyvavo kautynėse su sovietine kariuomene 1944 m. spalio 6 - 7 d. Sedos kautynėse. Po nesekmingų kautynių apsigyveno Maišiagaloje, dirbo Kiemelių daržininkystės ūkyje ūkvedžiu, 1946 - 1947 m. staliumi Vilniaus vyno - degtinės gamykloje.

Gyvenimo pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1947 m. birželio 9 d. NKVD suimtas, tardytas, kankintas Zarasuose, Vilniuje, sudaryta nebūtų nusikaltimų byla, kurios pagrindu 1948 m. sausio 15 d. Pabaltijo karinės apygardos tribunolo nuteistas 25 m. kalėti. Mirė 1949 m. rugpjūčio 2 d. Mordovijoje, Javos konclageryje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • LCVA, f. 929, ap.6, byla 89, lap. 108, f. 930, ap. 6, byla 2365, lap. 38, f. 930, ap. 7. byla 827, lap. 91 - 72
  • Lietuvos Ypatingasis archyvas. A. Mėlinio - Vaikučio b/byla Nr. 10383
  • "Lietuvos žinios" 1926 m. liepos 1 d.
  • "Karys" 1937 m. Nr. 50, 1938 m. Nr. 1, 1939 m. Nr. 36
  • Vytautas Indrašius "Nepriklausomybės riteriai", Vilnius, 1998, psl. 176 - 180
  • Vilius Kavaliauskas "Lietuvos karžygiai" VI tomas,Vilnius, 2014, psl. 305 - 308