Alfa dalelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Alfa dalelė
Alpha Decay.svg
Alfa skilimas
Sudėtis2 protonai, 2 neutronai
StatistikaBozonas
ŠeimaI
Simbolisα, α2+, He2+
Rimties masė6,644657230(82)×10−27 kg

4,001506179127(63) u

3,727379378(23) GeV/c2
Elektros krūvis+2 e
Sukinys0[1]

Alfa (α) dalelė – helio atomo branduolys. Ją sudaro du protonai ir du neutronai, kurie yra sujungti į dalelę, identišką helio-4 branduoliui.[2] Alfa dalelės išspinduliuojamos radioaktyvių atomų branduolių, jiems skylant į lengvesnius. Alfa spinduliavimas – viena iš radioaktyvaus spinduliavimo rūšių.

Alfa dalelės juda lėtai, jas sustabdo bet kokia už popierių tankesnė medžiaga. Jos identiškos helio atomų branduoliams ir yra natūraliai skleidžiamos radioaktyvių Žemės medžiagų. Alfa dalelės simbolis yra α arba α2+. Kadangi jos yra identiškos helio branduoliams, alfa dalelės taip pat gali būti užrašytos kaip He2+ arba 42He2+, nurodant helio joną su +2 krūviu.

Pavyzdys:

arba:

Alfa daleles atrado Ernestas Rezerfordas, 1899 metais dirbdamas su uranu.

Alfa dalelė – tai santykinai sunki didelės energijos dalelė su teigiamu +2 krūviu. Alfa dalelių greitis ore yra apytiksliai c/20 (~15000 km/s), priklausomai nuo konkrečios dalelės energijos. Kadangi yra sąlyginai sunki, +2 krūvio, yra linkusi greitai reaguoti su kitais atomais ir prarasti energiją, tad ore gali nukeliauti apie 5 cm.

Alfa spinduliavimas būdingas sunkesniems elementams (didesnės atominės masės, pvz., uranui, plutoniui).

Alfa spinduliuotės poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nedidelis alfa spinduliavimas nėra labai pavojingas sveikatai esant išoriniam kontaktui, nes alfa daleles gali neutralizuoti kelių centimetrų atstumas, popierius ar žmogaus odos negyvų ląstelių sluoksnis. Patekusios į organizmą (įkvėpiant, su maistu, ar į kraują), alfa dalelės dėl savo teigiamo +2 krūvio linkusios jonizuoti organizmo ląsteles, taip sutrikdydamos vidinius cheminius procesus bei padidindamos vėžio (dažniausiai plaučių) riziką.

Pavojingiausios medžiagos yra radis ir polonis. Radis kaupiasi kauluose, todėl sutrinka baltųjų ir raudonųjų kraujo kūnelių gamyba. Žmogus suserga mažakraujyste.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Krane, Kenneth S. (1988). Introductory Nuclear Physics. John Wiley & Sons. pp. 246–269. ISBN 978-0-471-80553-3. 
  2. Alpha particle. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-04-20.


Commons-logo.svg