Aleksandras fon Keizerlingas
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Aleksandras fon Keizerlingas vok. Alexander Friedrich Michael Lebrecht Nikolaus Arthur (Graf) von Keyserling | |
---|---|
Aleksandras fon Keizerlingas | |
Keizerlingai | |
Baronų Keizerlingų herbas | |
Gimė | 1815 m. rugpjūčio 27 d. Kabilės dvaras |
Mirė | 1891 m. gegužės 20 d. Raikküla dvaras |
Sutuoktinis (-ė) | grafienė Zinaida Jegorovna Kankrina |
Veikla | botanikas geologas ir paleontologas |
Alma mater | Berlyno Humbolto universitetas |
Grafas Aleksandras fon Keizerlingas (Alexander Friedrich Michael Lebrecht Nikolaus Arthur Graf von Keyserling, g. Kabilės dvare (latv. Kabiles muižas pils), 1815–1891), Kurše – Malgūžės-Daunoravos ir Griežės-Panevėžio Keizerlingų atšakų atstovų baltvokiečių Karlo (1826-1894) bei Karlo (1809-1893) pusbrolis. Estijos Rayküll Keizerlingų atšakos atstovas – buvo Estijos kilmingųjų bendruomenės narys, Estijos riterijos vyresnysis, keliautojas, tyrinėtojas, daugelio gamtos mokslo veikalų autorius. Jaunystėje jis bičiuliavosi su būsimu Vokietijos imperijos kancleriu Otto fon Bismarku (Otto Eduard Leopold von Bismarck) ir šią draugystę išsaugojo iki savo gyvenimo pabaigos. Tačiau daugiausia Aleksandras fon Keizerlingas nusipelnė reformuodamas Dorpato (Tartu) universitetą. Būdamas Krašto švietimo kuratorimi jis į universitetą pakvietė geriausius profesorius iš Vokietijos ir Prūsijos, palaikė liberalius dėstymo metodus. Universitetas tuo laikotarpiu buvo laikomas geriausiu ir pažangiausiu Baltijos šalyse.[1]. Gyvenimo pabaigoje dirbo kuriant mokslinę paparčių klasifikaciją ir šia tema išleido monografiją „Genus Adiantum“. Jis padėjo pastatyti Talino gamtos mokslų muziejų. Mirė 1891 metais savo dvare Raikiloje.
Atrinkti darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Die Wirbelthiere Europas, F. Vieweg und Sohn, Braunschweig, 1840, kartu su Блазиусом Иоганн Генрихом.
- Notiz über Verbreitung der geognostischen Formationen in europäischen Russland. (Бюллет. Моск. Общ. Естеств. том XIV, 1840)
- Wissenschaftliche Beobachtungen auf einer Reise in das Petschora-Land, im Jahre 1843 (C. Kray, St. Petersburg, 1846, kopā ar Paulu Teodoru fon Krūzenšternu).
- Fossile Mollusken. St. Petersburg 1848
- Geologie des europäischen Rußlands und des Urals (bearb. von Gustav Leonhard. Stuttgart 1848)
- Der nördliche Ural und das Küstengebirge Pai-Choi, untersucht und beschrieben von einer in den Jahren 1847, 1848 und 1850 durch die kaiserlich-russische geographische Gesellschaft ausgerüsteten Expedition (Buchdruckerei der kaiserlichen Akademie der Wissenschaften, St. Petersburg, 1853).
- Polypodiacea et cyatheacea herbarii bungeani (W. Engelmann, Leipzig, 1873).
- Genus Adiantum L. Recensuit Alexander Keyserling… (St. Petersburg, 1875).
- Aus dem Tagebuchblättern des Grafen Alexander Keyserling… (Stuttgart, 1894).
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmona (nuo 1844-09-01) - grafienė Zinaida Jegorovna Kankrina (1821-07-16 - 1885-11-02), M. M. Muravjovo ir E. F. Muravjovos krikšto dukra [2]; teismo garbės tarnaitė (1835-08-01), finansų ministro grafo E. F. Kankrino dukra.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Alexander Graf Keyserling
- ↑ ЦГИА СПб. ф.19. оп.124. д.642. с. 5. Метрические книги церкви при Правительствующем Сенате.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Genealogisches Handbuch der kurländischen Ritterschaft. (Herausgegeben vom Verband des kurländischen Stammadels). Teil: Kurland. O. Stavenhagen, heraus. I. 1937. Görlitz: Verlag für Sippenforschung und Wappenkunde G. A. Strake (Inh. Hans Kretschmer).
- Dietrich Graf von Keyserlingk (Hrsg.), Keyserlingk Familientag, 2014.